Sugrįžimas į Barseloną – švieži įspūdžiai

Kai lankiau kelionių žurnalizmo kursus, dėdė dėstytojas vis kartojo: Nerašykit turistinių gidų vadovų. Apie faktus galima pasiskaityti Wikipedijoj. Rašykit savo įspūdžius ir išgyvenimus. Kuo kvėpavot? Ką valgėt? Kokius garsus girdėjot? Su kuo susipažinot? Tik taip skaitytoją priversit atsidurti toje vietoje kartu su jumis. Be to suraskit įdomų kampą. Priverskit matyti jūsų akimis, girdėti jūsų ausimis ir uosti jūsų nosimi.Štai taip aš ir rašau apie keliones. Nors galėčiau pateikti ilgiausią sąrašą Barselonos lankytinų vietų, šį kartą nebuvau nei Park Guell, nei Ispaniškam miestely, nei bulių arenoj, net gi prie įžymybių įžymybės Sagrada Familia neprisiartinau. Visą tai mačiau prieš šešis metus. Netekusi amo gaudžiau garsus ir gėriau į save spalvas. Dabar po Barseloną vaikštinėjau tarsi atvykusi į svečią šalį pas gerą pažįstamą, kur svarbiausia ne statulas ir fontanus apžiūrėti, bet maloniai pasidalinti prisiminimais prie taurės vyno.

 Džiaugsmai

Miestas nakyje ir grojantys Fontanai. Belipant iš taksi, pasitinka didžiuliai šviečiantys fontanai bei Andrea Bocelli muzika. Auksinis vanduo srūva kaskadomis nuo kalno viršaus, o papėdėje trykšta Daugiau nei 7 mlrd. įvairiausių formų ir spalvų purslų. Šiltą vakarą atsisėdi ant laiptų, žvelgi į žybsinčius milijonis žiburėlių kalno papėdėje, klausai klasikinės muzikos, o dainuojančio fontano versmė seka pasaką. 

Menas – Picasso Muziejus. Meninko kronikos yra jo paveikslai. Jau būdamas penkiolikos nutapė šedevrą. Vėliau sekė Paryžiaus periodas, Barselonos periodas, Mėlynasis periodas, Kubizmas, Balandžių periodas, keramika… Puiki ekskursija ir galimybė pasislėpti nuo kaitros. Su šiuo paveikslu netgi puodelį nusipirkau.

Maistas – Euskal Taberna. Pakeliui į Picasso muziejų pastebėjome Baskų Tapų barą ir kaip mat įsidėmėjom. Sugrįžę taip apsalom nuo užkandėlių, kad čia pat ir vakarienei staliuką užsisakėm. Padavėja, beje atrodė it Frida Kahlo (arba Salma Hayek). Jau seniai ragavau maisto, nuo kurio liežuvis taip raitytusi iš malonumo. Dar ir dabar jaučiu puraus deserto skonį ir alyvuogių sūrumą.

Veiksmas ir bruzdesys - Las Ramblas virstanti tiltu ir nusitęsianti link jūros. Šio ilgo bulvaro pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio rambla, reiškiančio kasmet išdžiūstančios upės dugną. Sakoma: jei pereisi visą Ramblą iki pat jūros su jos rūmais, parduotuvėmis, kavinėmis, gatvės prekiautojais ir fantastiško grožio gyvomis skulptūromis, susidarysi puikų Barselonos vaizdą. Gyva, judri, pilna turistų, žymi savo gėlių turgeliais, meno kūriniais ir gyvomis statulomis. Vienas atvazisuoja indų dievybę kabančią ore, kitas pamėgdžioja popkaralių M. Džeksoną, trečias vilki samurajų karo vado drabužiais ir kviečia nusifotografuoti. Čia galima išvysti improvizuotų spektaklių, koncertų. Apstu parduotuvėlių, kavinių, barų. Netrūksta veiklos nei dieną, nei naktį.



Architektūra - Gaudi La Pedrera. Jo kūryba tarsi poezija, pasakos ir legendos, atkartojančios gamtos motyvus. Pastatus galima nukopijuoti, bet niekas nepakartos to, ką jis sukūrė. 

Siauros gatvelės ir graffiti. Kartais smagu tiesiog vaikščioti be tikslo ir džiaugtis saulėta diena. Akmeninės gatvelės susiraizgo į labirintus ir veda senovės pėdsakais, paženklintais naujos kartos menu. Vis nustembi prieš akis išvydęs kažką netikėto. 

Nusivylimai

Funikulierius (Transbordador Aeri del Port). Perskaičiusi Carlos Ruiz Zafon Angelo žaidimą, didžiai susidomėjau pasivažinėjimu senuoju funikulieriumi judančiu tarp lynų per uostą 70 metrų aukštyje. Deja jis nebuvo toks jau romantiškas. Beveik valanda stovėjimo eilėje dėl dešimties minučių pasivažinėjimo susigrūdus it silkėms bačkoje kartu su 15 kitų turistų. Lynas nutiestas tarp aukštų bokštų ir keliauja virš uosto iki kalno vidurio. Nuostabiu vaizdu galima pasigėrėti tiesiog užlipus ant Montjuic kalno iki kurio veža metro, o vėliau kelia kitas Funikulierius, dar vadinams Teleferic de Montjuic, primenantis slidinėjimo kabinas keturiems žmonėms. Verčiau jau būčiau pasirinkus pastarąjį. Bent jau iki pačio kalno viršaus užkėlęs būtų.

Kavinė paplūdimyje su tragiška muzika. Po ‘nepakartojamo’ pasivažinėjimo funikulieriumi nutarėme, kad vienintelis šios atrakcijos privalumas yra bokšte įsikūręs restoranas, kuriame iš paukščio skrydžio galima žvelgti į miestą. Deja kaip tik pataikėme, kai virtuvė jau buvo uždaryta. Na, tokia bėda – ne bėda. Nutarėme nusileisti apačion ir pasimėgauti Pinacolada paplūdimyje. Nelabai pavadinčiau to pasimėgavimu, nes kavinukė grojo pačią baisiausią kokią tik įmanoma sugalvoti muziką, nuo kurios po 5 minučių man jau skaudėjo galva. Tikriausiai tai buvo greičiausiai išgera Pina Colada per mano gyvenimą. Šalimais kažkas dar ir žolę ėmėsi rūkyti. Kaip smagu. 

Nepaisant šių nesvarbių smulkmenėlių, Barselona vistiek yra pribloškianti... stulbinanti... įstabi... nepakartojama... grandiozinė... didinga... žaisminga... kultūringa... karšta... nepriekaištinga... Turbūt žodyne neužtektų komplimentų jos gerumui nusakyti. Ir nepamirškit, Barselona tai ne Ispanija. Katalonija turi savo kalbą, herbą, vėliavą, herbą ir svarbiausia – futbolo komandą. Madrido priešą Nr. 1.

O čia lankytinų vietų sąrašėlis. Nežinau kiek man užtruktų viską aprašyt ir iliustruot. Tikiuosi gerasis Google padės jums susivokti.

1. Gaudi šedevrai (surašyti mano svarbumo tvarka): Sagrada Familia, Park Guell (itin rekomenduotinas), Casa Batllo, La Pedrera, Palau Guell, Casa Vincens, Casa Calvet, Colonia Guell Bažnyčia
2. Gotikinis kvartalas su Santa Eulalia katedra
3. Las Ramblas gatvė
4. Kolumbo statula, į kurios viršų galima pasikelti.
5. Montjuic pilis ant kalno (geriausia keltis moderniuoju funikulieriumi, o ne tuo senoviniu, kuriame atsidūriau aš). Tiesą sakant užsikėlus ant to kalno galima praleisti visą dieną. Prasieiti iki Olimpinio miestelio ir pasiekti Palau Nacional meno muziejų, taip pamažu nusileisti žemyn.
6. Ispanų miestelis kalno papėdėje. Etnologinis muziejus po atviru dangumi a la ispaniškos Rumšiškės.
7. Dainuojantys Fontanai – sezono metu veikia nuo 21.00 iki 23.00
8. Turintiems daug laiko: Picasso muziejus, Dali muziejus (esantis 100 km už Barselonos) ir Joan Miro muziejus (neįprasta Woman and Bird statula miesto centre).
9. Barceloneta paplūdimys su keistu bokšteliu
10. Uostas Port Vell (tik nesugalvokite imt ekskursijos laiveliu, nieko įdomaus)
11. Dar yra turistams labai rekomenduojamas Akvariumas ir Zoologijos sodas. Nebuvau, nes man tai nėra must see vietos.
12. Kiek žinau Barselonoje korida yra uždrausta, bet galima bent jau apsilankyti Koridos aikštėj.
13. Norintiems patirti ką nors super ispaniško, rekomenduočiau nueiti į flamenco šou. Nors vakare užtenka prasieit per Las Ramblas ir aplinkines gatveles. Koncertas ant kiekvieno kampo.
14. Tibidado atrakcionų parkas, tramvajus, Temple de Sagrat Cor bažnyčia. Visa tai yra kiek atokiau nuo centro ant kalno. Bažnyčia itin apšviesta naktį ir matosi iš kiekvieno kampelio. Šį kartą pritrūkau laiko. Kitą kartą būtinai aplankysiu. Dar ant to kalno yra ir sena observatorija.