Auksinė Indija Londone

Vieną vakarą labai ant smūgio ieškojau gero indiško restorano. Kadangi esu tikriausia indų virtuvės antigerbėja nutariau, kad saugiausias variantas yra pagooglinti Indian + London + Michelin. Laikas spaudė ir nelabai kada turėjau nagrinėti kitus variantus. Be to tikėjausi, kad jei jau restoranas nusipelnė garbaus Michelin įvertinimo, tai gal sugebės iš siaubingų indiškų makaliūzių sukurti ką nors skanaus. Taip atsidūrėme Tamarind, kurį Gordon Ramsey kažkada pavadino vienu mėgstamiausių savo restoranų Londone. Įsivaizduojat kokia garbė. Restoranas akivaizdžiai skirtas publikai iš prabangių aplinkinių viešbučių, tokių kaip Dorchester ar Ritz, arba, kad ir tai pačiai pasiturinčiai grietinėlei iš Mayfair rajono. Tą paliudijo poniutės tviskančios perlais, gausios arabų šeimos beigi kostiumuoti dėdės verslininkai. Baltomis staltiesėmis dengtus stalus puošė raudonų gėlių vazos, o sienos žibėjo aukso dalelėmis, net labiau nei tie poniučių perlai. Iš tiesų, maistas buvo visai nieko. Tik tiek. Visai nieko. Gal kiek ir per mažai restoranui su garbiu gurmanų biblijos titulu. O gal indiškas maistas tiesiog ne mano skoniui. Tiesą pasakius daug įdomiau ir egzotiškiau skaityti meniu, nei matyti maistą lėkštėje. Štai pavyzdžiui: Aloo Tikki - Potato cakes with a sago crust and a filling of spinach, garlic and dried fenugreek leaves; tamarind chutney (£6.95), Tali Macchi - Pan‐fried fillet of sea bass with fine beans and raw mango on a sauce of tomato with mustard, curry leaves and coconut (£20.50) ir taip toliau. Seilės jau kaupiasi. Tačiau ta file tikrai nebuvo kažkas ypatingo. Labiausiai įsiminiau nuostabų Gewurztraminer vyną. Nors pavadinimas vokiškas, pats vynas Itališkas. Itin gaivus ir lengvas. Dar sužavėjo mėtų lapeliai baltame šokolade ir tamsus juodasis šokoladas su riešutais, pateikiami kaip petit fours. Pačio maisto tiesą sakant neatsimenu. Truputėlį skaniau nei kokioj indiškoj canteen žinoma ir produktai kokybiški. Bet nelabai galėčiau teigti, kad tai geriausias indiškas restoranas mieste ar koks kulinarinis šedevras. Hostess beje yra lietuvė. Tą supratau iškart iš akcento. O padavėjai žinoma indai. Mus aptartnavo gal kokie penki, chaotiškai šmirinėjantys po visa restoraną. Keista, kad jie nepasidalina zonų ar staliukų. Kas kur prišoka, tą ir padaro. Galiausiai pasiskaičiau, kad tas Michelin buvo skirtas 2001 –aisiais. Tai laikais restoranas garsėjo kaip novatoriškas indų virtuvės pavyzdys, o paskutinis apdovanojimas kaip, kad The Best Indian restaurant of the year gautas 2004 metais. Panašu, kad tikriausiai bus užsnūdę ant laurų.

Labai nekantrauju išbandyti Žiupsnelio Druskos rekomenduotą restoraną Delhi Grill. Tikiuosi bus skanesnė ir kiek pigesnė experience.