Linksmasis Palermas

Iš Palermo tikriausiai turiu mažiausiai nuotraukų per visą savo kelionių istoriją ir netrukus suprasite kodėl. Linksmas miestas tas Palermas. Bent jau man. Čia nuostabi draugė gyvena, ir ne bet kur, o pačiame centre, veiksmo sūkury, vadinamojoje La Bucheria. Taigi štai pradėkime nuo pradžių. Atvykstu į stotį. Laukiu draugės, kad mane pasiimtų. Ji vis siunčia žinutes – tuoj būsiu, už dešimt minučių, aš jau pakeliui ir t.t. Taip prastovėjau ten gal valandą. Per tą laiką spėjau išsiimti pinigų, paspoksoti į autobusus, netgi susipažinti su jaunuoliu, kuris klausė ar man nereikia pagalbos. Gi aiškiai ne vietinė atrodžiau. Kol štai motoroleriu tiesiai iš darbo pagaliau atbirbia mano draugė, apsitaisiusi elegantiška suknele.

-Na, - sako, - sėskis ir krauk ant kelių lagaminą.

-Ką? – pučiu akis, - o tai kur man laikytis, jei laikysiu lagaminą?

-Cha cha, -  juokiasi ji, - laikytis nereikia.

Nelabai man patinka ši idėja ant motorolerio užsivertus ant savęs lagaminą kratytis

-Gal aš pėstute kaip nors?

-Kokia pėstute? Karšta gi. Lipk greitai, sakau.

Dar kiek padvejojusi galiausiai užsiropščiu su visu lagaminu ant motorolerio. Kažkoks paslaugus dėdulė pasišauna padėti.

-Beje, šalmo tai neturiu, bet čia netoli, - spėja pasakyt draugė ir nuspaudžia gazą.

-Eee, tik greitai nelėk, nes man su tuo lagaminu sunku balansuoti.

-Ne, žinoma ne, - rėkia ji per petį viena ranka vairuodama ir nei kiek nežiūrėdama į kelią.

Beje ji visada taip vairuoja. Mosikuoja rankomis, tarška,nardo tarp mašinų. O kartais įsikiša telefoną į šalmą, sukurdama Free hands system.  

Va taip mano kelionė prasidėjo. O toliau rutina buvo maždaug tokia – dieną paplūdimys, apie septintą vakaro valandėlė pogulio, apie dešimtą vakarienė, naktį vakarėlis, miegoti trečią ryto, kitą dieną keliamės apie dvyliktą ir vėl tas pats.

Penktadienį vyko Black & White party. Draugės kolega šventė trisdešimtą gimtadienį. Merginos turėjo apsirengt juodai, o vaikinai – baltai. Atvykus eilė priminė įėjimą į klubą, o sąrašus tikrinantys apsauginiai dar labiau pagyvino įspūdį.

-Ar visi šie žmonės jubiliato draugai? – stebėjausi aš.

-Žinoma. Palerme tai įprasta. Visi yra visų draugai.

Atšvęsti garbios sukakties susirinko gal kokie 200 žmonių. Vakarėlis vyko viloje, grojo DJ, visi pakšėjo į skruostus, liejosi šampanas, šokiai pokiai ir panašiai. Aš po savo 6 am skydžio jaučiausi kiek pavargus, todėl į vakaro galą rymojau ant kelmelio, kol visi aplink mane čiauškėjo itališkai.

Kitą dieną leidome paplūdimyje tarp uolų, o vakare – kitas vakarėlis lauko kavinėje prie seno teatro. Aikštėje tryško fontanas aplink kurį susispietė staliukai. Mano pagrindinis pašnekovas buvo architektas Alessio, kuris pasakojo apie gyvenimą Kinijoje ir ekologinę Dubajaus salų katastrofą. Čia beje sutikau ir labai gražų vyrą, pagamintą Italijoje. Jis man pažėrė krūvą komplimentų ir teigė, kad Lietuvaitės pačios nuostabiausios. Nežinau ar iš tiesų jis gražus, o gal tik mėnulio pilnaties nušviestas toks pasirodė. Koks glaų gale skirtumas? Ir kam rūpi, kad jis beveik nešnekėjo angliškai? Šokom su draugais ir naujais pažįstamais visą naktį, gėrėm braškines Capiroscas, šampaną ir valgėm kroketus.

Ryte dar kaip reikiant nepramerkus akių mano bičiulė Flora jau ragino mane keltis ir lėkt į šventę laive. Greik susikuitėm ir nurūkom. Suplaukė keli laiveliai ir siūbavo, lingavo nuo muzikos ir šokių. O kad dar linksmiau būtų visi ėmė svaidytis picomis, miltais, šlapiais rankšluoščiais, čipsais, laistytis vandeniu, šokinėt vandenin... Dar pamačiau naują išradimą – Aqua Scooter, kuris atrodo kaip gelbėtojų plūdė, tik su motoru. Įsitveri į ją ir plauki. Galima susikibti vorele ir plaukt traukinuku. Argi nesmagu?

 Vakaras buvo vainikuotas bare šampano tostu švenčiant dar vieną gimtadienį.

Ai ir dar ragavau pačios skaniausios kardžuvės skverelyje prie Floros buto, iškeptos ant grilio ir aplietos citrina... Mmmm

Tai kokios dar nuotraukos? Dabar suprantate?

 Kelias vis dėl to išpešiau savo mobiliuoju.