Restoranas Laukinis Medus (Wild Honey)

Vos tik šiais metais pasirodė Michellin restoranų gidas man net širdis suvirpėjo. Ašku, ką tas gidas... Ir be gido aišku, kad Londone pilna puikių restoranų. Na, bet vistiek, kažkokią drugelių spūstį manyje jis sukelė. Ir jau kaip užsinorėjau eit ką nors išbandyt, kad nesitvėriau savam kaily. Reik gi pažiūrėt už ką tiems restoranams žvaigdutės dovanojamos.

Daug maisto gurmanų į Michellin gidą žiūri skeptiškai. Kiekvienas galėtų pareikšti, kodėl tas vienas restoranas neįtrauktas, ir ką po velnių čia daro tas anas. Bet nei vienas neneigs, kad tikrai bent viena akim seka gido rekomendacijas ir jau planuoja išbandyti tuos naujai įtrauktuosius.

Aš gi savo ruožtu, kaip pradedančioji gurmanė, jaučiu pagarbą šiai maisto biblijai ir nedrįstu kritikuoti jos didžiai įvertintų restoranų. Nuolankiai lavinu savo skonio receptorius ir leidžiu garbingai pripažintiems virėjams mane stebinti.

Taigi štai, be jokios progos, eilinį ketvirtadienio vakarą pasikvietė mane draugė į Wild Honey restoraną. Pastarasis jau ne vienerius metus Michellin sąrašuose ir pasipūtėliškai didžiuojasi žvaigždute. Kaip pavadinimas iškalbingai nurodo, maistas čia laukinis ir smulkiomis raidelėmis prirašyta – neiišsigąskite mėsoje radę kulką. Gi jūsų maistas, ką tik sumedžiotas. Pone restorane, negi jūs rimtai? Be abejo rimtai, aš gi žinomas respektabilus restoranas, į viską žiūri rimtai.

Todėl visiškai nieko keisto, kad mano draugė antyje kažkokią kulkos skeveldrą sužvejojo. Na, neįrodyta, kad ten skeveldra, bet labai jau panaši. Aš savo triušyje giliam nusivylimui nieko neradau.

Kas man patinka, kai eini anksti vakarieniauti, tai pre-theater menu, dažniausiai siūlomas nuo 6 iki 7 vakaro. Sudarytas iš trijų patiekalų, ir kainuoja šiaip jau kaip vienas patiekalas normaliam menu (apie 22 svarus). Čia tiems kurie nori suskubti pavalgyti prieš teatrą. Oficialiai, anglai taip anksti nevakarieniauja. Sėda už stalo ne ankščiau nei aštuntą. Tiesa, negana to, kad normaliam menu galima rinktis gal tik iš kokių dešimties variantų, tai pre theater dar papraščiau. Du variantai – vegetariškas ir ne. Gi restoranas tuo krūtesnis, kuo jo menu mažesnis. Už tai nuolat keičiamas. Tai reiškia ingridientai švieži ir supirkti tik tam kartui. Ir zuikis ką tik sumedžiotas. Be to ta pati antis su daržovėmis nereiškia, kad bus ta pati antis su daržovėmis. Virėjas, gi kūrėjas ir gamina pagal tos dienos įkvėpimą.

Aš per daug galvos nesukau. Pasirinkau bulvių sriubą su rūkyta skumbre, keptą triušį su žalėsiais ir gnocci beigi desertą nuostabiu pavadinimu – plaukiojantis ružavumas (floating pink). Viskas labai skanu buvo. O ypač užgeriant portugališku raudonu vynu. Visa aplinka ir internjeras tokie senoviškai jaukiai šilti. 

Komplimentai restoranui, virėjui, aptarnaujančiam personalui ir mano draugei, kuri čia mane pasikvietė. O jums prašom deserto nuotrauka, mano telefonu nutraukta, tai ne per geriausios kokybės. Bet vistiek skaniai atrodo, ką?