Niujorkas

Niujorkas, tai miestas, kuris niekada nemiega. Čia ne iš piršto laužta klišė, o tikra tiesa. Laiko pojūtis visai išnyksta. Tiek jame nufilmuota filmų bei serialų, kad ir pati  visada jame jaučiuosi kaip filme. Tokia beveik Audrey iš Breakfast of Tiffanies. Dar tikriausiai ir jetlagas (koks lietuviškas atitikmuo?) priverčia pasijusti kaip sapnų karalystėj. Susiplaka dangų rėžiantys pastatai, centrinis parkas, West Village atmosfera ir terasos ant stogų. Šį kartą neaplankėm jokių turistinių objektų. Tik per Times square netyčia pravažiavom. Na gal dar už turistinį objektą galima užskaityti Trump tower.  Tiesa dar praėjom ir Empire State Building bei Rokfelerio centrą. Hm… Tai pasirodo visgi šį tą aplankėm.

Niujorkas buvo apie žmones. Visos istorijos atsirado dėl žmonių. Per tris dienas lipom iš vienos taksi į kitą, važiavom per miestą skersai išilgai, klausėmės tokios muzikos įvairovės, kad geriausioj diskotekoj nesusapnuosi. Nuo Indiškų motyvų iki naujausių hitų.

Yra sakoma, kad čia savu jaučiasi kiekvienas. Ir tas kuris atvyko tik prieš 5 minutes, ir tas, kuris gyvena 5 metus. Miestas priima visus. Net ir autobuse, kur tikrai negalėjom nekrist į akis kaip dvi visiškai (vištiškai?) monetose nesusigaudančios blondinės, niekas nepakėlė uragano. Viena moteriškė, net sumokėjo dolerį, kad tik autobusas pagaliau pajudėtų ir ji nepavėluotų į darbą. Po to karto autobusais daugiau nebebandėm pasivėžinti. Paskaičiavom kad dviese už taksi sumokam tik keliais doleriais brangiau. Ir streso visiems mažiau.

Niujorke ne už ilgo pradedi vartoti vietinių žodyną, neišvengiamai kalboje atsiranda Upper East side, Lower West Side, Soho ir t.t. Tada prasideda sankryžos. Nurodymai taksistui skamba maždaug taip: 31-ji ir Madison avenue (kur buvo mūsų viešbutis, įsikūręs Midtown). Niujorko gatvių sistema labai paprasta, vertikalios turi vardus, o horizontalios skaičius (bet žinoma yra ir išimčių).

Mūsų dienotvarkė būdavo paprasta. Atsikeliam apie 12.00 valandą, tada einam for coffe ir brunch, truputį pasivaikštom, tuomet į kokią terasą for a drink, namo prigulti siestai ir pasislėpti nuo karščio. Vakare mažiausiai valandos ruošimasis eit out. Ir tada žinoma kokia nors vakariemė ar baras ant stogo.

Taip jau atsitiko, kad Niujorke lankėsi ir toks mano pažįstamas-nepažįstamas Trumpo rėmėjas, kuris žinoma apsistoja tik Trump Tower. Iš pradžių jis pakvietė mus vakarienės, su dar 10 merginų, o vėliau pietų prie baseino viso labo su penkiom. Na, nieko keisto, kad Trumpas patapo prezidentu. Tokių kaip jis pasirodo daug tarp mūsų. 

Nusimuilinę nuo tos haremo vakarienės, nuėjom and 60 Hotel terasos, kuri buvo tuštutėlė. Apart mūsų buvo dar dvi porelės ir du Portugalai, kuriems žinoma labai pasidarė įdomu kokia kalba mes kalbam. Abu neseniai išsiskyrę ir nusiteikę tęsti vakarą kažkokiam Flower Market.  Labai kvietė prisijungti. Aš tuo tarpu miriau nuo jetlago ir norėjau tik miegoti. Kažkokiu būdu vistiek sugebėjau įveikti 50 kokteilių bet po to jau negalėjau sulaukti kada grįšiu į viešbutį. Tą vakarą dar sugebėjom užsisakyti picą į kambarį ir užmigti. Vaikai, patarimas, jei jau grįžot namo ir esat lovoj, nebeužsisakinėkit maisto, nes vistiek nevalgysit.

Kitą dieną sutikom dėdę Saimoną. Taip jį praminėm nes jam 60 metų ir tikrai atrodė kaip dėdė. Jis išpasakojo visą gyvenimo istoriją, kaip dirbo finansuose, bet štai vieną dieną nuvažiavo Indijon beigi suprato, kokia tuštybė prabangiai gyventi. Nutarė, kad jam tiek daug nereikia ir propaguoja minimalizmą. Tik niekaip negali atsiginti moterų, kurios vis prašo joms pirkti brangius rankinukus. Čia ne mes jei ką. 

Niujorko ir šiaip Amerikos neįsivaizduoju be bagels ir cream cheese. Na dar kartais be storų amerikietiškų blynų ir klevų sirupo. Bet tos bagels yra mano silpnybė, kartu su French vanilla sirupu kavai, kuris čia toks populiarus, o Anglijoje jo niekas nežino.

Save vadinu pasivaikščiotoja. Apkeliavusi daugiau nei trisdešimt šalių supratau, kad labiausiai prisimenu ne kokią nors užkariautojo statulą ar dar vieną krioklį, bet jausmą kuris mane aplanko naujoje vietoje. Tas jausmas gali ateiti sėdint paprastoje užkandinėje, arba ant namo stogo, arba kalbant su žveju prie jūros, arba klausant pakistanietiškos muzikos taksti. Ir tada aš pagalvoju, va čia dabar esu tam naujam kitokiam gyvenime, kur viskas kitaip. Esu šitam dideliam mieste, su tiesiom gatvėm, aukštais pastatais, sėdžiu ant suoliuko parke ir žiūriu į visus keistuolius, kurie kažkodėl sugalvojo, kad bais smagi atrakcija pasivažinėt karieta traukiama pavargusio arklio. Tikriausiai matė kokiam filme apie Niujorką. 
Buvo labai karšta. Kiekvieną dieną virš 30C, kas patikėkit manim tokiam mieste tikrai ne privalumas.

Mano draugė yra palyginimų virtuozė, ypač tada, kai net neįžvelgsi jokio panašumo. Pavyzdžiui, šita sodyba kur kas geresnė nei jachta pietų Prancūzijoje. O Niujorke išvis pasiekė aukštumas bandydama jį sulyginti su Londonu. ‘Hm… šitie Mid Town dangoraižiai visai kitokie nei Londono Kensington rajonas’. Nors šiaip gal geriau būtų juos lyginti su Canary Wharf? Bet vistiek koks skirtumas. Londonui iki Niujorko, kaip cirko drambliui iki džiunglių. Ir šiaip jie abu tiesiog labai skirtingi. Net ne giminės. Netikėtai supratau, kad aš pati labai mažai ką lyginu. Išskyrus tai, kad turiu įprotį bandyti į realybę įterpti vaizdus iš filmų ar knygų. Kažkada laukė didžiulis nusivylimas Barselonos funikulieriuje prisiskaičius Miguel Ruiz Zafon. Ten vietoj romantiško praskriejimo virš miesto, teko kepti karštyje ir grūstis it sardinėms. Apart to, kiek begalėdama stengiuosi viskam būti tokiais kokie yra. Čia nemenkas gyvenimo pasiekimas ir teko gerokai treniruotis. Nes iš pradžių buvau lygiai tokia pat kaip ir daug neseniai į Angliją atvykusių tautiečių, kuriem meatballs turėjo būt kaip kotletai pas mamą. 

Kažkur čia jau nuklydau į lankas. Taigi grįžkim prie Niujorko. 

Vietiniai sako, kad smagiausia skrendant į Niujorką sėdėti šalia pirmą kartą keliaujančių. Jie išplėtę akis klausinėją visų įmanomų patarimų vis klausdami ar tikrai užteks 3 dienų. Aš manau, kad bent kiek pajustum miesto ritmą tikrai reikia mažiausiai 3 dienų. Pirma diena išvis net nesiskaito. Jautiesi toks pasimetęs atsidūręs naujoj realybėj, kad net nesupranti iki galo kas vyksta aplink. Gal tik trečią dieną pasijunti kažkiek savas naujoje vietoje. Man tai buvo trečias kartas šiame mieste, o draugei pirmas. Smagu buvo stebėti jos entuziasmą. 

Mano patarimas Niujorke būtų PAMIRŠKIT VISUS SĄRAŠUS, ką reikia nuveikti, pamatyti, padaryti. Paprasčiausiai išsirinkit rajoną ir vaikščiokit. Bendraukit su vietiniais, klauskit patarimų kas šiuo metu hot ir cool, kur geriausia valgyti, pirkti, kokias parodas aplankyti. Viskas ką nuveikėm buvo rekomenduota arba vietinių, arba ankščiau Niujorke buvusių žmonių. Išskyrus paskutinę terasą, kur sutikom (ir net vienu liftu važiavom) Ed Sheeran. Bet ji man pasirodė labai turistinė, nors vaizdai į miestą nerealūs. Taigi važiuokit į West Village, Tribeca, Soho, Upper East Side, Williamsburg ir vaikščiokit, valgykit, gerkit kavą, atraskit kokią keistą piceriją, ar hipišką vegan sumuštinių vežimėlį. Gink Dieve nepirkit tų Hod Dogų gatvėj. Ką aš tiesą sakant padariau patį pirmą kartą Niujorke. Nes gi Niujokko Hot Dogai so cool. Kalbėkit su padavėjais ir naujais atrastais pažįstamais, girkit žmonių stilių ir klausykit pagyrų. Amerikoje visada kas nors pagirs tavo aprangą. Jei esi apsirengęs ne marškinėliais ir šortais, jau iškart atrodai originalus. Taip, net ir Niujorke kas antras vistiek vaikšto su šotais ir maikėm. 

Kitas patarimas jei išsigooglinot kokią rekomenduojamą vietą, o ypač iš tokių puslapių, kaip ‘vietinių patarimai’ ar ‘vietos kurių nežino niekas’. Būkit tikri, visi jas žino, ir jos bus pilnos turistų. Nueikit į Instagram, raskit hashtag su ta vieta, pažiūrėkit kokių nuotraukų įkėlę žmonės. Jei vistiek vis dar norit ten eiti, tada pirmyn. Kai kurios vietos ypač trendy ir jas pritagines kiekvienas blogeris ir vlogeris. Kartais net juokinga žiūrėt. Jei ten nebuvai, tu Instagram neegzistuoji.

Tai štai tiek įspūdžių iš Niujorko. Daug karščio, daug pasivaikščiojimų, daug terasų ir naujų pažinčių. Kurkit ir jūs kiekvienas savo miestą. Nes tikiu kad jūsų Niujorkas bus visiškai kitos.

MŪSŲ APLANKYTŲ VIETŲ SĄRAŠĖLIS

Viešbutis - The Roger. Apart to, kad vaizdas tiesiogine prasme buvo į kito namo sieną, labai šaunus ir palyginus ne toks brangus viešbutukas Mid Town. Galėčiau rekomenduoti, jei nebūtų draugei pinigų nuskaičiavęs už nieką, kuriuos ji bandė susigrąžinti visą savaitę. Todėl truputį susigadino įvaizdį. Čia kaip Valentaitės istorija. Buvo meilė, kol neapvogė. Bet vistiek juk buvo meilė iš pradžių. 

Vakarienė - Skaniausia, stilingiausia ir jaukiausia, kokią galima įsivaizduoti Dirty French

Terasos ant stogo - 60hotel, Trump tower su baseinu (lunch), Refinery, Press Lounge Ink 48 Hotel.

Lunch – Baker and Co, su sodeliu bei Delis prie mūsų viešbučio, kuriame pirkom ir pusryčius ir salotas. Jūs nežinot kas yra nuostabus delis, ir kad jis gali būti milžiniško dydžio, kol neužėjot į šitą - Bread and Butter. 

Sightseeing: Kerės namas, Draugų namas, West Village, Empire State Building, Rockefeller center,  Times Square, Metropolitan museum.
Menas graži terasa ant stogo: Metropolitan museum. Beje, mokėkit tiek kiek norit, nesileiskit suklaidininami kainų. Mes iš pradžių susinepatoginom temokėdamos po 5 USD, bet tada žiūriu šalia moteriškė išvis moka 2 USD. Nors rekomenduojama kaina parašyta 20 USD man atrodo. Aš suprantu, kad menas vertas daug daugiau. Bet mes tiesą sakant labiau norėjom tik į terasą ir muziejui jau esu buvus du kartus, taip kad sąžinė rami. Pirmą kartą beje labai dosniai sumokėjau. 


Pasivaikščiojimai: Central Park. Jį tai jau tikrai išvaikščiojom skersai išilgai. Dienos highlight buvo kai alkanos ir suplukę tikėjomės atsidursiančios prie pietinio išėjimo, bet suvokėme esančios prie šiaurinio.