Kelionė automobiliu po Ameriką (JAV) - 2 diena - Arkų Nacionalinis Parkas Jutoje

Štai taip po 70 mylių be jokios gyvos dvasios staiga privažiavome vietovę, kur visos dvasios susirinko į balių ar kokią konferenciją. Prie parko įvažiavimo eilė buvo ne mažesnė, nei prie Apple parduotuvės, pasirodžius naujam iphone modeliui. Įspūdingasis parkas buvo tiesiog užplūstas mašinų ir lankytojų. Nepaisydami didžiulio karščio, užsidėję šlapius rankšluoščius ant kaklo, pasislėpę po skrybėlėmis ir skėčiais visi jie atkakliai žygiavo prie arkų beigi visokiausių formų uolienų ir jas amžino fotoparatais, telefonais bei ipadais. Ar pastebėjote, kad dažniausiai tik vyresni žmonės fotografuojasi ipadais? Man kažkodėl toks fotografavimasis primena muilines, nelabai cool vaizdas. Ir net sunku paaiškinti kodėl.

Visam parke priskaičiuojama apie 2000 įvairiausių gamtos kūrinių, bokštų, figūrų ir žinoma, taip atspėjote, arkų (jų yra apie 200). Pasižvalgyti į jas čia gi visi ir susirinko. Be to kažkas nepasivargino suteikti uolienoms gražius vardus, tokius kaip Langų rajonas, Pusiausvyros riedulys, Banginio akis, Teismo rūmų bokštai ir panašiai. Gal buvo kokia komisija ar visuotinis pasitarimas? Nes tiek kūrybingumo vienas žmogus tikriausiai neturėtų. 

Mūsų mėgstamiausios arkos buvo tos, kurios matosi nuo kelio, t.y. iki kurių nereikia eiti toliau 10 žingsnių. Dargi suvalgėme pietus  mašinoje su kondicionierium, nors svarstėm ir pikniko lauke galimybę. Ji balsų dauguma (du iš dviejų) buvo atmesta dėl nepalankių klimato sąlygų. Pietų meniu buvo agurkai, pomidorai ir salsa su čipsais. Aš išvis džiaugiausi, kad per tokį karštį dar sugebu praryti kąsnį.

Visos vietos aplink gražios ir gamtos sukurtos, bet va būtent šitą buvo nutarta aptverti ir už pasigrožėjimą imti pinigus. 

Beje, keliautojai būna dviejų tipų. Turistai kurie privalo pamatyti ir nofotografuoti kiekvieną objektą, ir atsipūtėliai, kuriems patinka tiesiog būti bei nieko neveikti. Aš turiu truputėlį abiejų kraujo. Šiame parke atsibudo mano turistės dvasia ir su pasiryžymu ieškojau tos žymiosios arkos, kuri visose kelionių nuotraukose matosi. Delicate Arch ji vadinasi. Atvažiuojam prie naujo apžvalgos taško ir vėl bliamba ne ta arka! Tai kur ta arka? Galiausiai supratau, kad nesimėgauju kitais vaizdais, kurie taip pat nuostabūs.

Iš pradžių maniau, kad taip ir išvažiuosiu be jokios padorios arkos nuotraukos. Ypač kai paaiškėjo, jog ikoniškoji Delicate Arch nėra taip jau ranka pasiekiama, Iki jos reikia pasivaikščioti šiek bei tiek, o tiksliau 5 km! Šiaip jau toks atstumas man būtų buvęs vieni niekai. Bet būdamas orkaitėje jautiesi labiau kaip bulvė, o ne žygeivis. Net negalėjome įsivaizduoti to reikalo prie +33C karščio, tačiau žavėjausi žmonėmis kurie rizikavo saulės smūgiu, kad tik iki jos nusigautų. Prizoominau kiek galėjau, bet vistiek matosi tik kaip mikroskopinė arkutė. Beje, radom ir keletą kitų, ne tokių žymių. Taigi arkų aplakymas užsiskaito. Kaip jums atrodo? 

Beje, keliaujant po JAV nacionalinius parkus (ypač jei lankote ne vieną) geriausia įsigyti National Parks kortelę. Ji kainuoja 80 USD, bet vėliau galima ją perleisti arba parduoti. Ant jos gali būti užrašyti du savininkai. Deja tik du ir daugiau nei kartą, perduoti nebeišeis. Parkų darbuotojai visada sutikrina su ID, todėl nepastebėti irgi neprasmuksite.