Karalienės svaitgalis Olandijoje
Pasižiūrėjusi sentimentalią princo Wiljamo ir Kate vestuvių transliaciją, sėdau į lėktuvą ir išvykau į tulpių šalį Olandiją savo draugės lankyti. Visa tai buvo praėjusį savaitgalį. Negaliu patikėt, kaip greitai tas laikas bėga. Draugė gyvena Hagoj, apie pusvalandį kelio traukiniu nuo Amsterdamo. Kadangi skrydis buvo labai vėlyvas mes atvykom apie vidurnaktį ir su visais lagaminais patekom į patį karalienės dienos šventimo įkaršti. Per žmones nebuvo įmanoma prasibrauti ir ne vienam nuvažinėjau kojas. Žinoma ir mes įsijautėm į šurmulį beigi prisėdome kažkokioj palapinėj prie karuselės pailsėti ir atsigauti nuo skrydžio ir kultūrinio šoko. Draugė sakė, kad visi čia suvažiavo iš aplinkinių kaimų tūsintis. Paprastai būna tylu ramu.
Kitą dieną tūsinomės jau ir mes. Važiavome į Utrechtą, kur vyko krūva street parties. Oranžiniais rūbais apsitaisę olandai laistėsi alumi ir visaip kaip siūbavo. Be to veikė ir gatvės turgelis, kur žmonės sutempė ir bandė prastumti visokius nereikalingus daiktus. Po gausaus išgerto alkoholio kiekio manau, kad kažką galbūt net ir pardavė.
Hansas parekomendavo ragauti nacionalinį Olandų pasididžiavimą, keptas bulves su majonezu. Pasididžiavimas nr. 2 yra kažkokie džiuvėsiuose apvolioti ir aliejui iškepti ritiniai, kurie ne ką labiau kėlė apetitą nei šaldyti pusfrabikačiai. Taigi ragavome keptas bulves su majonezu ir dar turkiškas picas, nes toj gatvės šventėj dievaži ne ką ir nusipirksi. Už tai buvo be galo daug alaus, vyno ir muzikos. Ypač linksma, kai nuskambėdavo kokia olandiška dainuška, su priedainiu la la la uch uch. Visi buvo labai draugiški ir bendraujantys. Kadangi renginiai pasibaigė apie šeštą, tęsėme vakarą pas Hanso draugą milijonierių turintį butą ant kanalo. Tačiau, kai televizoriuje pasirodė Rodas Stewardas supratome, kad laikas namo. Ryte miglotai prisiminėm kaip pirkom kažkokius sausus sumuštinius ir snaudėme traukinyje.
Kitą dieną nutarėme kompensuoti skrandžio kančias bevirškinant be galo nesveiką maistą ir alkoholį ir papusryčiavome/priešpriečiavome kavinukėj pajūry. Net netpaisant to, kad buvo itin vėjuota. Iš tiesų tai oras lepino saulute ir buvo pavasariškai gaivus.
Tuomet laukė kelionė Amsterdam. Čia jau džiaugiausi fotografijai tinkamų vietų įvairove. Praėjome turistinį maršrutą pro senamiestį, gėlių turgų, parduotuves, raudonųjų žibintų rajoną. O pavakary laukė pasiplaukiojimas valtimi kanalais. Čia buvo smagiausia ir linksmiausia dalis. Ypač, kai Julia juokėsi iš kiekvieno nieko. Labai gražu ir smagu tam Amsterdame. Įpač pavydą kėlė ant kanalų plūduriuojantys namukai. Nors jei miegamieji po vandeniu, gal kiek ir drėgnoka ten gyventi. Tačiau kokios terasos ir mieli sodeliai.
Grįžę namo į Hagą dar sukirtome po picą restorane, kuris buvo kaip ir užsidaręs, o personalas tvarkėsi, šoko ir dainavo.
Štai kaip linksma toj Olandijoj. Važiuosiu dar.
Kitą dieną tūsinomės jau ir mes. Važiavome į Utrechtą, kur vyko krūva street parties. Oranžiniais rūbais apsitaisę olandai laistėsi alumi ir visaip kaip siūbavo. Be to veikė ir gatvės turgelis, kur žmonės sutempė ir bandė prastumti visokius nereikalingus daiktus. Po gausaus išgerto alkoholio kiekio manau, kad kažką galbūt net ir pardavė.
Hansas parekomendavo ragauti nacionalinį Olandų pasididžiavimą, keptas bulves su majonezu. Pasididžiavimas nr. 2 yra kažkokie džiuvėsiuose apvolioti ir aliejui iškepti ritiniai, kurie ne ką labiau kėlė apetitą nei šaldyti pusfrabikačiai. Taigi ragavome keptas bulves su majonezu ir dar turkiškas picas, nes toj gatvės šventėj dievaži ne ką ir nusipirksi. Už tai buvo be galo daug alaus, vyno ir muzikos. Ypač linksma, kai nuskambėdavo kokia olandiška dainuška, su priedainiu la la la uch uch. Visi buvo labai draugiški ir bendraujantys. Kadangi renginiai pasibaigė apie šeštą, tęsėme vakarą pas Hanso draugą milijonierių turintį butą ant kanalo. Tačiau, kai televizoriuje pasirodė Rodas Stewardas supratome, kad laikas namo. Ryte miglotai prisiminėm kaip pirkom kažkokius sausus sumuštinius ir snaudėme traukinyje.
Kitą dieną nutarėme kompensuoti skrandžio kančias bevirškinant be galo nesveiką maistą ir alkoholį ir papusryčiavome/priešpriečiavome kavinukėj pajūry. Net netpaisant to, kad buvo itin vėjuota. Iš tiesų tai oras lepino saulute ir buvo pavasariškai gaivus.
Tuomet laukė kelionė Amsterdam. Čia jau džiaugiausi fotografijai tinkamų vietų įvairove. Praėjome turistinį maršrutą pro senamiestį, gėlių turgų, parduotuves, raudonųjų žibintų rajoną. O pavakary laukė pasiplaukiojimas valtimi kanalais. Čia buvo smagiausia ir linksmiausia dalis. Ypač, kai Julia juokėsi iš kiekvieno nieko. Labai gražu ir smagu tam Amsterdame. Įpač pavydą kėlė ant kanalų plūduriuojantys namukai. Nors jei miegamieji po vandeniu, gal kiek ir drėgnoka ten gyventi. Tačiau kokios terasos ir mieli sodeliai.
Grįžę namo į Hagą dar sukirtome po picą restorane, kuris buvo kaip ir užsidaręs, o personalas tvarkėsi, šoko ir dainavo.
Štai kaip linksma toj Olandijoj. Važiuosiu dar.
smagus postas, ir vel man primine musu atostogas amsterdame praeita ziema :D :D ir tos pacios tulpaites dabar ant "dining" stalo zydi, o tulpes magnetukai artimuosius dziugina, o Red Light District nerealiai patiko! :D o kanalai, linksmybes, juokas :) mums labai patiko amsterdamas.
ReplyDeleteKaip matau is Amsterdamo visi su tais paciais ispudziais sugrizta. :)
ReplyDeleteNes gėlių niekada nebus per daug... Olandija yra gerai. Tas gėliu perteklius labai jau mielas akiai ir širdžiai
ReplyDelete