Maldyvai - 50 Shades of Blue

Maldyvai man visada atrodė viena nuobodžiausių vietų pasaulyje. Ką gi galima veikti visą savaitę mažytėje saloje? Arba netgi dvi savaites... Tačiau, kad jau viešėjau Šri Lankoje, ir tik valandos skrydis teskyrė mane nuo atvirukinių vaizdų, kaip gi čia nepasinaudojus tokia proga? 
Viskas atrodė labai paprasta, užmečiau akį į Booking.com. Puiku, yra įkandamų viešbučių, visa kita išsiaiškinsiu vėliau. Kai jau skrydis buvo užsakytas, prasidėjo keliai ir klystkeliai nakvynės beieškant. Jei nevažiuoji ten All Inclusive Honey Moon Package, o viso labo tik trim dienom, rasti kažką pagal kišenę misija tikrai nelengva, bet įmanoma. Galima rinktis iš tūkstančių viešbučių įsikūrusių mažose salelėse arba iš vietinių gyvenamų salų ir jų B&B. Tačiau problema yra ne kur gyventi, o kaip ten nusigauti. Lėktuvėliai arba valtys kainuoja kažkokį kosmosą (mano kuklia nuomone). Nenoriu aš skambėti kaip tikra varguolė, bet įpratusi prie visokių Back Packing atostogų, Maldyvų infrastruktūrą pavadinčiau ne itin Tourist Friendly. Žinoma yra visokie vieši keltai, bet jie plaukia be galo lėtai ir pagal kažkokį nelogišką grafiką. Na, bet nėra padėties be išeities. Tik reikia atlikti namų darbus ir kantriai ieškoti.
Galiausiai po kelių bemiegių naktų aptikau Holiday Inn Kandooma salą, į kurią nusigauti visgi nekainavo infarktą keliančios sumos. Tik daug baimės šokinėjant naktį per milžiniškas bangas. 'Kur tas lygus, ramus, žydras vanduo?' - galvojome mes. Patekom į liūties ir žaibų sūkurį, kuris tik paaštrino įspūdžius. 
Jausmas atvykus į Maldyvus kažkoks nežemiškas. Iš lėktuvo įžengi į reklamos brošiūrą. Viskas suorganizuota, valtis jau laukia, vandens paduota, karštų servėtėlių pasiūlyta. Viešbuty mus nuo lieptelio į registratūrą nugabeno  su beach mašinyte, nors eiti gal tik 3 minutės. Žodžiu, komfortas, servisas, jūs tik ilsėkitės ir nieko nedarykit. Vis dar atsimenu kaip tamsoje pro šalį slinko viešbučių švieselės ir tą jausmą 'Taip, aš Maldyvuose.'
Jie beje pranoko visus lūkęsčius ir paneigė nuobodumo įvaizdį. Kai gyveni nuostabioje miniatiūrinėje salelėje, atskirtas nuo pasaulio, kur aplink matai tik grožį ir nieko daugiau, tikrai negalvoji apie nuobodulį. Laimė tampa kažkokia nuolatine lengva būsena. Pasaulis atrodo tobulas. Visiškai išnyksta tas pasaulis, kur visą dieną rymai prie kompiuterio, už lango barbenant lietui. 
Šitas pasaulis yra žydrutėlis, šviesutėlis, stebinantis koralais ir didžiaakėmis žuvimis po vandeliu. Linguojantis hamakais ir šiūrenantis palmių lapais. Žibantis ryškiomis žvaigždėmis naktį ir balksvu mėnulio taku, nusidriekiančiu per vandenį.
Nuo mūsų salos matėsi vietinių gyvenama salelė, todėl vakarais stebėdavom kaip vaikai spardo kamuolį, parplaukia žvejai ar moterys su rūbais maudosi jūroje. Nes gi čia musulmoniška šalis. Beje, alkoholį į įvežti griežtai draudžiama. Du tokie skirtingi gyvenimai atskirti plonyčio jūros ruoželio. Viešbučio teritorijoje maudykis su bikiniu (ar be) ir vartok alkoholį kiek tik nori.
Mūsų salą galima buvo apeiti per 15 minučių. Ypač smagu stebėti bėgikus, kurie kas penkias minutes prašnopuodavo padarę ratą. Galima buvo skaičiuoti kiek ratų jie prabėgo. 
Savaitė ar netgi dvi čia tikrai ne per daug, o trys dienos tikrai per mažai! Kai būsiu pensijoje jei tik daskrisiu, atostogausiu čia. Jei Maldyvai dar bus nenuskendę.