It's all in your mind

Pastaruoju metu vis girdžiu šią frazę. Gyvenime jau išmokau kreipti dėmesį į pasikartojančius dalykus. Nes tai yra žinutės mums. Ir jei tik esame pastabūs būtinai pamatome, ką pasaulis nori mums pasakyti. 

- It's all in your mind, - man sako daktarė, kuriai neleidžiu pažiūrėti, kas yra mano akiai. Nes gi taip baisu, ne tas žodis kaip baisu. 

- It's all in your mind, - sako mūsų direktorius per susirinkimą, nesiklausydamas mūsų atsikalbinėjimų ir priežąsčių, kodel mums nepavyksta. Turiu pasakyti, kad jis yra vienas tų žmonių, kuriam prabilus visi suklūsta. 

- It's all in your mind, - kartoja draugė. Tu tikrai neatrodai taip baisiai, kaip įsivaizduoji. Mano akis visa dega ir pūliuoja ir man atrodo, kad visi traukiasi vos mane pamatę. 

- It's all in your mind, - tikina kita draugė, kai iš jos noro padėti kuriu sąmokslo teorijas ir vistiek bandau daryti savaip. 

Visas mūsų pasaulis yra mūsų galvoje. Atrodo tokia paprasta tiesa, bet ne visada ją pastebime, kol mums neprimena. Jei suvaldytume mintis - suvaldytume realybę. 

Mūsų mintys kuria viską, ką matome, kaip suvokiame pasaulį ir kaip reaguojame į mums nutinkančius dalykus. Kituose matome tai, ką patys turime savyje. Jų nemylime už tas savybes, už kurias patys savęs nemylėtume. Pykstame, kai kažkas vėluoja? Ar mylėtume save nuolatos vėluojantį? Kažkas vis pažada ir nesilaiko žodžio? Ar mylėtume save nuolat nesilaikantį žodžio ir nuviliantį kitus? Kažkas neturi mums laiko? O save ar mylėtume vis neturintį laiko kitiems? 

Ir kai sau pasakome: 'Taip aš save mylėčiau ir vėluojantį, ir nesilaikantį žodžio ir vis neturintį laiko'. Tiesiog šiaip, nes aš esu toks visoks, ne tik geras, bet kartais  klystantis.  Ir aš tiesiog esu vertas meilės. Visoks. Tada ir kiti žmonės nebeatrodys tokie blogiečiai ir mus nuolat skaudinantys. 

Tikrai veikia. Aš pabandžiau.