Penktoji diena Balyje - tinginiaujame ir lepinamės

Kaip ir planuota šią dieną paskyrėme tinginiavimui ir SPA džiaugsmams. Mūsų pagrindinė problema, kad mes keliamės vėlai, o Balyje temsta anksti, todėl diena patampa gan trumpa. Tačiau miegoti irgi einame vėlai ir šitaip gaunasi uždaras ratas.

Iš ryto persikraustėme į Sri Ratih Cottages, kurie įsikūrę ant kalniuko ir ten pakilti reikia keliu be šaligatvių. Naktį tai ypač smagi patirtis, nes niekad nežinai kas atbirbs iš už kampo. Apart šito nepatogumo, visa kita vien privalumai. Welcome drink vos atvykus, ryžių laukai už tvoros, kvepiančios orchidėjos, baseinas ir – o džiaugsme – upgradinta suite! Yay! Pasirodo viešbutis buvo pilnutėlis ir paprastų kambarių nebelikę, todėl gavom geresnį variantą su milžiniška vonia, balkonu, išlankstytom gulbėm ant lovos, o didžiulėse erdvėse būtų galima kokią jogos klasę laisvai surengti. Ne tai, kad mums labai tos erdvės reikėjo... Bet šiaip visai smagu pakeisti aplinką ir miegoti už lango šlamant palmėms, o ne kakariekuojant gaidžiams nuo keturių ryto.
SPA praleidom kokias keturias valandas. Mėgavomės masažais, scrubais, voniom su žiedlapiais, veido valymu, manikiūrais papuoštais gėlytėm. Žodžiu pabuvom truputėlį princesėm. Reikia juk ir taip. Tuo labiau kai čia viskas nepadoriai pigu.
Vakarop įmerkę kojas į baseiną gurkšnojome šaltą alų ir kalbėjom apie gyvenimą. Dabar tai prisimindama galvoju, kad vis dėlto kaip viskas laikina. Tiek blogi dalykai, tiek geri praiena... Todėl nereikia prie nieko prisirišti, o ypač prie praeities. Visada mėgautis šia akimirka ir žvelgti į ateitį. Nes rytojus jau bus šiandiena. 
Dieną užbaigėm vakariene Lotus Cafe žiūrėdamos Balietiško šokio pasirodymą. Truputėlį paplepėjom su šalimais sėdinčia pagyvenusia šveicarų porele. Ir vėl šveicarai! Per visą gyvenimą nesutikau anei vieno šveicaro, o dabar štai prašom kiek jų Balyje. Pastarieji buvo įdomūs tuo, kad yra induistai. Atrodė, kad jie tiesiog  spinduliuoja laime. Vis juokavo ir šypsojosi. Paklausiau, kodėl jie pasirinko tokį kelią ir man buvo atsakyta, kad Induizmas nieko neteisia, čia nėra pragaro ar dangaus. Gali atlikti ritualus, o gali ir ne, kaip sau nori.  Viskas remiasi karmos dėsniais, arba principu kaip pasiklosi taip ir išsimiegosi. Todėl visa atsakomybė – tavo rankose. Padarei gerą, gausi gerą, padarei blogą – tą pats ir gausi. Iš tiesų aš irgi pritarčiau tokiai filosofijai. Bent jau kur kas labiau, nei tai kur tavo kaltės išpirktos vos truputį pasimeldus ir paatgailavus, nors prieš tai griešyjai sau į valias. 
Mes tikriausiai bent kažkiek savo kalčių ir nuodėmių esam išpirkę, mat gyvenimas nusprendė, kad bent jau dabar nusipelnėm būti palepintos.