Nebanaliai apie meilę

Ištrauka iš Murakamio Norvegų Girios.

-Lauki tobulos meilės?
-Ne, netgi aš suprantu, kad šito laukti neverta. Aš ieškau savanaudiškumo. Tobulo savanaudiškumo. Tarkim pasakau tau, kad man labai norisi trapius tešlos kepinio. O tu, kad ir ką veiktum meti viską į šalį ir bėgi man pirkti kepinio. Paskui grįžti visas uždusęs, atsiklaupi ir įteiki man žemuoginį trapios tešlos pyragaitį. O aš sakau: ne, aš jo nebenoriu - ir švysteliu pro langą. Tai štai ko aš ieškau.
-Nesu tikras, kad tai kaip nors susiję su meile, - pratariau šiek tiek priblokštas.
-Dar ir kaip susiję,-patikino ji.-Tiesiog tu nesupranti. Merginos gyvenime pasitaiko laikotarpių, kai šitokie dalykai būna be galo svarbūs.
-Pavyzdžiui išmesti žemuoginį trapios tešlos pyragėlį pro langą?
-Būtent. O jį išmetusi dar norėsiu, kad vyriškis atsiprašytų: 'Dabar aš suprantu, Midori. Koks buvau kvailys. Juk turėjau numanyti, kad kol grįšiu, tu jau nebenorėsi žemuoginio trapios tešlos pyragaičio. Iš tiesų, proto ir jautrumo turiu kaip koks asilo mėšlo gabalas. Bet aš tuojau pasitaisysiu. Nueisiu ir nupirksiu ką nors kita. Ko norėtum? Šokoladinių putėsių, o gal bandelės su varške?
-Na, o kas paskui?
-O jau paskui aš padovanosiu jam visą savo meilę, kurios jis bus nusipelnęs už tai, ką padarė.
-Man tai skamba gana beprotiškai.
-Ką gi, o man kaip tik tai ir yra meilė. Tiesa, niekas nesugeba to suprasti. - Midori krestelėjo ant mano peties gulinčią galvą. -Tam tikriems žmonėms meilė prasideda nuo kokios nors smulknenos ar kvailystės. Na, ko nors panašaus - arba išvis neprasideda.

Tai perskaičiusi norėjau spiegti. Rimtai... Myliu Murakami.