Gegužės prisiminimai: Barselona pėsčiomis

Kažkaip vis neradau progos papasakoti apie savo kelionę į Ispaniją, kurią apturėjau Gegužės gale su savo šaunia ir nepakartojama drauge Katia. Laikas vis bėgo ir bėgo, o iškloti mūsų nuotykius taip ir nebuvo kada... Bet kaip sakoma geriau vėliau negu niekada. O kelionės juk smagios būta. Pradėkim nuo to, kad apsistojome jaukiame, ką tik atsidariusiame boutque viešbutėlyje pačiame Barselonos centre ir visur vaikščiojom pėsčiomis. Kartais tiesą sakant atstumų neapskaičiuodavom, bet nieko tokio. Mūsų nakvynės vietoje administratorei įvarėme lengvą šoką, nes kambary radusios tik plonas paklodes pareikalavome padoraus ir šilto užkloto. Ji išpūtusi akis mūsų perklausė: Are you sure? You know it's quite hot here... Na, taip dėl viso pikto, - atsakėme mes. Net nereikia ir sakyti, kad jo neprireikė. Jau atpratę mes nuo tokių karščių. Bet atsarga gėdos nedaro.  
Aš Barselonoje jau trečią kartą ir be senų pamėgtų maršrutų atradau ir nematytų dalykų. Tiesa, mano katalonas kolega nepagailėjo įvairiausių patarimų restoranų ir klubų klausimais. Kurias mes nelabai pasinaudojom, bet vistiek ne pro šal turėti sąrašėlį. Visų pirma aplankėm Tibidabo kalną, kur prie pat bažnyčios įsikūręs lunaparkas, o ant pastarosios stogo dar ir didžiulė Kristaus skulptūra užlipdyta. Atrakcionai galima sakyti buvo vintažiniai ir  kažkodėl neveikė. Nuo kalno veriasi įspūdingi vaizdai. Vėliau žemėlapyje pamatėme, kad ir Park Guell ne per toliausiai, galima sakyti kalno papėdėje. Todėl ramiai sau pasivaikščiojome 30C karštyje iki jo ir pasigėrėjome Barselona jau nuo kitu rakursu. Jaukiai atmosferai sukurti kažkoks išprotėjęs hipis tarškino gitara ir skleidė garsus turėjusius priminti dainavimą. Nuo vaikščiojimo pasijutom išalkusios, todėl leidomės ieškoti mano kolegos nurodytų užkandinių. Deja taip jų ir nepasiekėm, nes gurgiantys pilvai privertė užsukti į artimesnį tapų barą, kur aptikome įmantrių sumuštinių ir cerveza. 
Vakaro programą žinoma vainikavo šviečiantys kriokliai ir susitikimas su vietiniais pažįstamais. Pasivaikščiojome aplink buvusį Olimpinį miestelį ir šiek tiek po naktinės Barselonos kiemelius su staliukais lauke. Be jokios abejonės parpėdinome pėsčiomis atgal į mūsų viešbutuką. Man patinka gyventi centre ir leisti kojoms kiek padirbėti. Londone tokio malonumo neturiu. Visur su traukiniu reikia keliauti mažiausiai pusvalandį.