Ištirpti Budapešte
Virš miesto leidžiasi sutemos. Pamažu užsidega švieselės. Žymusis tiltas pasidabina girliandomis. Upe lėtai stumiasi laivai. Pakrantėmis skraido dviratininkai. Virš galvos zuja nenusakomas spiečius vabzdžių. Girdisi foto aparatų spragsėjimas ir trumpi azijietiški pavieniai žodžiai. Oras alsuoja karščiu, šiek tiek atskiestas lengvo brizo atpučiamo nuo vandens. Ir man atrodo jei čia gyvenčiau, vasaros vakarais sėdėčiau ant plataus geltono suolo, gurkšnočiau alų ir žiūrėčiau į iškilmingus pastatus, vaizdžiai apšviestus ant kalvų. Po kaire Budos pilis-rūmai, po dešine - žvejų bastionas ir bažnyčių smaigai, atsikartojantys upės bangelėse.
- Budapeštas man vienas įspūdingiausių miestų Europoje, - pasakiau vakar, žiūrėdama į ant sienos nuleistą kino teatro ekraną seno namo griuvėsiuose įsikūrusiame bare.
- Tik todėl, kad čia negyveni, - nusijuokė mano pašnekovė.
Ir visko gali būti. Galbūt ir nesėdėčiau vakarais prie upės? Gal taip nedžiugintų manęs swingo šokėjai, linksmai besisukatys prie restorano? O vaizdai nebūtų tokie hipnotizuojantys? Tikriausiai gerai, kad čia negyvenu. Nes Budapeštas man nuostabiai gražus ir užburiantis tarsi didinga simfonija. Noriu fotografuoti kiekvieną namą ir balkoną. Ir net 40C karštis čia yra tarsi paprikos prieskonis.
Be to dar atradau alternatyvų menininkų rajonėlį, kur trainiojasi visi miesto stileivos ir aptrupėjusiuose namuose be stogų klausosi roko grupių gitarų. Tuo tarpu aš gyvenu Corinthia viešbutyje, menančiame XIX amžių, su visuose lankstinukuose išreklamuota SPA beigi šalimais įsikūrusiu restoranu-bistro, kur puodais tarškina vienas geriausių šalies virėjų. Padavėjes, beje įvaldęs flirtavimo meną iškart pakrikštyjo mane My Lady. Vis man merkė akį, nepaisydamas akivaizdžiai blyksinčio savo vestuvinio žiedo.
Taip, čia daugybė turistų. Taip, senamiestis išnaudoja visas galimybes užsidirbti, kaip ir taksi vairuotojai, vagišiai bei gatvės muzikantai. O aš girdžiu, liečiu, užuodžiu bei ragauju magiją. Ir viskas man atrodo neišpasakytai nepaprasta, lyg miestas rengtų puikiai surežisuotą šou, už kurį mielai mokami pinigai, kad tik atsidurti pirmose eilėse.
Ploju garsiai ir reiškiu ovacijas... Net liepos, tarsi užsakytos, skleidžia nuostabų medaus kvapą.
Beliks tik tobulai užmigti.
- Budapeštas man vienas įspūdingiausių miestų Europoje, - pasakiau vakar, žiūrėdama į ant sienos nuleistą kino teatro ekraną seno namo griuvėsiuose įsikūrusiame bare.
- Tik todėl, kad čia negyveni, - nusijuokė mano pašnekovė.
Ir visko gali būti. Galbūt ir nesėdėčiau vakarais prie upės? Gal taip nedžiugintų manęs swingo šokėjai, linksmai besisukatys prie restorano? O vaizdai nebūtų tokie hipnotizuojantys? Tikriausiai gerai, kad čia negyvenu. Nes Budapeštas man nuostabiai gražus ir užburiantis tarsi didinga simfonija. Noriu fotografuoti kiekvieną namą ir balkoną. Ir net 40C karštis čia yra tarsi paprikos prieskonis.
Be to dar atradau alternatyvų menininkų rajonėlį, kur trainiojasi visi miesto stileivos ir aptrupėjusiuose namuose be stogų klausosi roko grupių gitarų. Tuo tarpu aš gyvenu Corinthia viešbutyje, menančiame XIX amžių, su visuose lankstinukuose išreklamuota SPA beigi šalimais įsikūrusiu restoranu-bistro, kur puodais tarškina vienas geriausių šalies virėjų. Padavėjes, beje įvaldęs flirtavimo meną iškart pakrikštyjo mane My Lady. Vis man merkė akį, nepaisydamas akivaizdžiai blyksinčio savo vestuvinio žiedo.
Taip, čia daugybė turistų. Taip, senamiestis išnaudoja visas galimybes užsidirbti, kaip ir taksi vairuotojai, vagišiai bei gatvės muzikantai. O aš girdžiu, liečiu, užuodžiu bei ragauju magiją. Ir viskas man atrodo neišpasakytai nepaprasta, lyg miestas rengtų puikiai surežisuotą šou, už kurį mielai mokami pinigai, kad tik atsidurti pirmose eilėse.
Ploju garsiai ir reiškiu ovacijas... Net liepos, tarsi užsakytos, skleidžia nuostabų medaus kvapą.
Beliks tik tobulai užmigti.
Senokai skaičiau tokį jaukų įrašą. Labai gražu :)
ReplyDeleteAčiū. Kartais pasijaučiu rašytoja. :)
ReplyDeleteEch, as Budapeste buvau tik karta ir tai tik prabegomis (turejom kelias valandas, laukdami traukinio). Isimine nepaprastai grazi Pesto Art Nouveau architektura ir tas pats 40C karstis. Reikia kada susiruosti tinkamai aplankyti.
ReplyDeleteAha architektūra ten labai graži. Kaip ir sakiau, kiekvieną namą man norėjosi fotografuoti. Bet yra kažkas dar be architektūros.... Kažkas tokio special, kad net nežinau kodėl man ten taip patinka. :) Bet taip tikriausiai jau būna su ta karšta meile. :) Ne visada žinai priežąstį. :)
DeleteSavo santykiui su Budapeštu nusakyti parinkčiau tavo tekste panaudotą žodį - magija. Buvau savaitę. Būčiau dar ir dar... Mano vyras buvo du metus, kol mokėsi. Irgi būtų dar ir dar...
ReplyDeleteŠiandien daug atiduočiau už pasivaikščiojimą šiame mieste kokį šiltą vakarą...
Žiūriu ne vieną mano skaitytoją Budapeštas kaip reikiant paveikęs. Pasisekė tavo vyrui ten pagyventi. Ir net per du metus nenusivylė? Aš vis galvoju gal čia man tik kaip turistei viskas taip žavu atrodo... :)
DeleteNenusivylė. :) Betgi žinai, studentiškas gyvenimas ir šiaip žavus. O dar tokiame mieste...
DeleteO nuolat gyvenant, kai esi vietinis, jau kitaip imi žiūrėti, visokių minusų ar užknisančių dalykų atrandi.
Koks puikus literatūriškas įrašas! Šaunuolė, matosi, kad esi puikiai nusiteikusi, skaičiau ir šypsojausi. :)
ReplyDeleteBudapeštas ir man labai patiko, nors mačiau tik pravažiuodama, labai trumpai... Net negalėčiau paaiškinti kodėl, tarsi miesto energija būtų derėjusi su manimi, kaip būna, kai sutinki charizmatišką žmogų - rodos jis nieko ypatingo nepasakoja, bet viskas skamba įspūdingai, prikausto tavo dėmesį, traukte traukia...
Tikiuosi nuvyksiu kada ten ir praleisiu daugiau laiko, pakvėpuosiu tuo oru, pačiupinėsiu tą miestą. :) O tau smagaus laiko!
Ačiū ačiū. Kartais taip jau būna, kai žodžiai ima lietis... Retokai deja... :) Gal 40C karštis paveikė. :) Aš lygiai taip pat jaučiuosi tenais. Tarsi kažkokia energija man labai tinkanti. Nepaisant to, kad apart senamiesčio ir turistinių vietų ten viskas aptriušę... Bet man vistiek viskas taip miela ir gražu atrodo. Savo vietoj.
DeleteBūtinai linkiu nuvykti ilgesniam laikui. Manau nenusivilsi. :)
Aš irgi pagalvoju, kad fainiausia gyventi yra Vilniuje. Aišku, keliaujant atrandu vietų, kur galvoju "ooooooooooo, noriu čia gyventi", bet pagyvenus suprastum, kad niekas nėra tobulas. O Budapešte nesu buvusi. Visi skalambina, kad tai nuostabus miestas, o man tai kaip tik demotyvacija-visi buvo, o aš nebūsiu, ha! Šiaip man atrodo per brangus malonumas naudotis kelionių agentūra, kad tik greitai pervarytų per senamiestį, man miestui pažinti minimm savaitės reik. Pati viena keliavot?
ReplyDeleteTaip kartais būna su turistų nutryptomis vietomis. Kai kurios atrodo patampa tokios banalios. Bet man Budapeštas kažkuo toks patrauklus. Jau kelis kartus buvau ir dar ne viską apžiūrėjau. Tikrai reikia kelių dienų. O aš darbo reikalais dažniausiai atvažiuoju, tai geriausiu atveju vieną laisvą popietę ir vakarą turiu. Su darbu viena keliauju... :)
Deletetikrai magiskas irasas, speju, kad mintys nespejo su plunksna :)
ReplyDeleteSpėjo, spėjo... Ramiai sau atsisėdau prie upės ir viską surašiau. :)
Deleteir as labai noriu ten nuvaziuoti, bet niekaip neprisiruosiu, tai bent jau i tavo nuotraukas galiu paziziureti :)
ReplyDeleteAs i Gruzija noriu jau baisingai seniai ir tas noras vis auga. Kazkaip tik laiko neisderinam, nes gi su school holidays visokiom reikia taikstytis :)
ReplyDeleteoi ne ten pakomentavau! ;))
ReplyDeleteEh, gyvenu dabar Budapešte, jau porą mėnesių - kitą savaitę pargrįžtu. Tikrai fantastiškas miestas, kai pirmąsyk atvažiavau rudenį, išsyk įsimylėjau - ta architektūra, ta kavinių kultūra, taip ir atrodo, kad užsimerkęs grįžti kokį šimtelį metų atgalios...
ReplyDeleteNors tokių pasakymų kaip tavo pašnekovės - 'patinka, nes negyveni' - labai daug girdžiu. Labai labai. Ir truputį jau suprantu, kodėl. Bet nekalbėkim liūdnom temom :)