Shoreditch - laisviems nuo biurokratinio pasaulio

Kiek pasaulių egzistuoja vienoje erdvėje? Paraleliai. Netgi lygiagrečiai. O gal abstrakčiai? Man visą laiką Shoreditch atrodo, kaip kokia fantastinė tikrovė su stebuklingomis durimis. Išeini iš dailiai nugludinto ir iščiustyto pasaulio Blanket Beach Babylon, prasibrauni pro minią visokiausio plauko pakistaniečių, ar kokių juodaodžių, vedžiojančių pitbulius, įžengi pro kitas raudonas dureles ir čia jau tikras Happy Land, viliojantis Lambados ritmais. Gėrimai pilstomi į akvariumus, prikišama šiaudelių ir visi draugiškai siubčioja. Nieko tokio tikriausiai, kad jie ryškiai žalios arba mėlynos spalvos, nes apsirūkius žolės taip dar smagiau. Lubos prikabinėtos skėčių ir naujametinių lempučių, sienos aplipintos plakatais/neaiškiais paveikslais/emblemom/kilimais/senais laikraščiais/etiketėm ir etc. Dar nuo lempų it pakaruokliai kabo meškiukai/papūgos/klounai/sombrerai... O crazy padavėjos šokinėja ant stalų ir keberiojasi per sofas, nes nėra kaip daugiau praeiti. Tipiškas Blue Casa baro lankytojas yra 22 metų muzikantas su skrybėle (būtinai), žiemine kepure (retesnis atvejis) arba beisbolo kepuraite (originalumo viršūnė), languotais marškiniais, vintage batais smailom nosim, dryžuotu šaliku ir didžiuliais akiniais storais rėmeliais... Ai, na dar savaime suprantama petnešom. Taigi žinoma viskas turi būti būtent Vintage. Nes šiais laikais nieko orginalaus gi nebegamina. Ir ta šiuolaikinė mada apskritai yra baisiai nuobodi, tik pas bobutę spintoj galima kokį dėmesio vertą rūbą atrasti. Mix and Match stilius - štai kur puikus ansamblis. Vaizdi Shoreditch publikos iliustracija pateikiama žemiau. Skybėles, petnešas ir akinius manau be jokių problemų nupieš vaizduotė.  

Na gerai įdėsiu dar vieną egzempliorių, kad vaizduotei nereikėtų persistengti.

Nes jeigu tu jau nori būti ku-ku, tai Londonas pati geriausia vieta tokiu būti. To 22 metų muzikanto paklausus, kokią muziką jis atlieka, išgirsti: 'Be abejo gerą muziką, kokią dar?'. Ne nu rimtai, Dude. Savaime suprantama, kad tu ne Britney Spears type, nieks nenori tavęs įžeisti. 

Ir jeigu tu esi jau tikrai kažkiek vyresnis nei tavasis naujas 22 metų pažįstamas beigi dirbi Cityje, kiekvieną mielą dieną tvarkingai nuo 6 am iki 6 pm, tai šita Shoreditch realybė ir pasaulis už Blue Casa durelių skirtas ne visai tau. Kaip ir ne Martynui skirtas mėlynas dangus. Bet kur gi dėtis, jei tu gyveni netoli darbo ir apart Shoredich nelabai yra kur eiti Out? Kaip keistai šis miestas sustyguotas. Galbūt jis pats sprendžia kas ir kokioje tikrovėje turi gyventi? Ir gal vis dėlto City bankininkui ne pro šal atsidurti psochodeliniame miraže? O skrybėlėtam muzikantui užuosti kapitalizmo prakaito kvapą. Ne per dažnai aišku. Tik tam kad kiekvienas iš jų galėtų pasakyti - na ir ačiū Dievui, kad aš ne toks. Va aš tai žinau kaip gyventi. Bet juk nesam mes tokie jau skirtingi, ką? Tik kai kurie turi daugiau pinigų... o kiti daugiau laiko. :)