Prancūziškas Michelin restoranas L'autre Pied

 Pagaliau parašysiu apie restoraną L‘aure Pied, kuriame buvau daugiau nei prieš savaitę. Kaip koks šešėlis persekioja jis mane, tai reik išklot ant virtualaus popieriaus, kas ten ir kaip. Tęsiu savo Michelin restoranų užkariavimo žygį. Šį kart nuskyniau Pied a Terre (turinčio dvi Michelin žvaigždutes) jaunesnįjį broliuką. Įvedžiau į Google pavadinimą. Galvoju pasiskaitysiu apie istoriją, virėjus. Bet į akis labiausiai krito antraštė: L‘autre Pied sulaikyta porelė vis pabėganti nesumokėjusi. Apsimeta, kad eina cigaretės laukan užsitraukti. Kol personalas susigaudo, anų jau ir kojos atšalusios, o sąskaita siekia 500 svarų. Bet šičia padavėjai nepėsti, o atvirkščiai - akyli ir greiti. Tad prispaudė sukčiams uodegas.Ką jau pastebėjau, tai kad personalas Michelin star restoranuose tikrai be priekaištų. Vyriausiasis virėjas Marcus Evans tik 26-rių, bet jau tikras virtuvės virtuozas. Bet to, restoranas netgi turi somelje. Dabar tai jau nuskambėsiu, kaip visiška kaimietė. Bet iki šiol nei viename brangiame/prabangiame restorane neteko pabendrauti su somelje. Tuo šauniu ir protingu vyruku, kuris padeda išsirinkti vyną. Kažkaip mūsų kompanijoj visada ir taip būdavo koks nors šaunus ir protingas vyrukas, nusimanantis apie vyną. Todėl jei tas somelje restorane ir sukiodavosi, mums niekad jo neprireikdavo. O štai šį kartą aš padavėjo ėmiau teirautis ar tas Terra D‘alter (2009) portugališkas vynas saldus ir tiks prie mano lašišos, mat nemėgstu aš sausų vynų, bet gi per saldus vynas prie žuvies irgi negerai. Anas gi mano laimei atsakė: Miss, aš pakviesiu jums patį somelje. Jis viską jums paaiškins. Vaje, kaip nudžiugau. Štai ir susipažinau su savo pirmuoju somelje, kuris man patarė, kad šis portugališkas vynas tikrai tiks mano skoniui. Jis taip man patiko (na ir vynas, ir somelje), kad net pavadinimą užsirašiau. Kiek jau kartų pakartojau žodį somelje? Turbūt pakankamai.

Pereikime gi prie maisto pagaliau. Mano draugė, sveiko gyvenimo propaguotoja (kaip ir dauguma mano draugių) pastebėjo, kad maistas kiek sūrokas. Man gi sūrumo mėgėjai, maistas buvo pats tas. Nes paprastai užsiverčiu dar kalną druskos. Valgėme rūkytą lašišą, užkeptą sūrio kroketą, rausvutėlę jautienos išpjovą, o desertui – mango panacotą su greifrutais. Mmmm... Nuostabusis lunch set menu už 22 svarus. Apie ketvirtą valandą restoranas ištuštėjo, o personalas ėmė skimbčioti šakutėm, dengdami stalus vakarienei. Aš vis dar niekaip nepriprantu prie griežtų pietavimo ir vakarieniavimo valandų. Kažkaip nebelabai jauku pasidarė tuščiam restorane, tai pakilome ir mes. Reiks dabar ieškot, kur to skanaus vynelio įsigyt.