Marakešo turgus
Supratau, kad parašyti apie Maroką prisiversiu tik tada kai pasakojimą suskaldysiu į mažas daleles ir man tai nebeatrodys toks didelis darbas. Todėl pradėsiu ne nuo pradžių, o beveik nuo galo.
Vizitas į Marakešo turgų abejingų nepalieka. Aš buvau prigąsdinta prekeivių agresyvumo, todėl ėjau vos ne kovinėje parengtyje. Bet ar dėl to, kad buvo ramadanas, ar kad aš ir šiaip buvau nusiteikus pirkti, visiškai nesijaučiau persekiojama. Gal tik vieno labai drovaus vaikino, bandančio iš paskutiniųjų man įbrukti lempas. Tiek sekiojo iš paskos ir derėjosi. Jau galvojau pasisiūlys primokėti, kad tik tą lempą iš jo paimčiau. Paėmiau vis dėl to, nes kažkaip man jo pagailo, o lempa tai visai graži.
Pagrindinėje Jemaa el Fnaa aikštėje tik sutemus prasideda intensyvus gyvenimas. Kaip ir visur kitur mieste. Žmonės pavyzdžiui labai mėgsta piknikauti pakelėse ant žolytės kokią pirmą valandą nakties. Tuo tarpu mes centre lankėmės per karštąjį vidurdienį, kai nei vietiniai, nei turistai nėra labai linkę kišti norsį laukan (kaip ir matosi iš nuotraukų). Tikriausiai nusiteikę, jog biznio šiaip ar taip nebus, geriau palauksim vakaro, prekes vos ne pusvelčiui be jokio ginčyjimosi atiduodavo. Už lėkštes tiesa manau vistiek permokėjau. Nėra taip jau lengva derėtis neturint supratimo kokia to daikto vertė.
Ir šiaip galva susisuka nuo kvapų, spalvų ir aromatų. Čia galima rasti visko, rūbų, batų, papuošalų, šalių, arbatinukų, lempų, žvakidžių, magnetukų, lėkščių, muilų, puodų, prieskonių, statulėlių, aliejų ir dar milijoną kitų dalykų. Geriausia eiti su tikslu nusprendus ko nori, nes kitaip galima greit prisipirkti nereikalingų smulkmėnų. Nes nu gi kaip Marokietiška, ryšku ir gražu. Po to tik belieka sukti galvą kur panaudoti kokį margaspalvį kilimėlį.
Tiesa, dar ant kiekvieno kampo šviežiai spaustos apelsinų sultys ir Marokietiška arbata. Kas labai praverčia žliaugiant prakaitui. Ypač kai viešbučio vairuotojas paleidžia ne pagrindinėj aikštėj, o tikriausiai prie kokios savo draugų parduotuvėlės bei pasako, kad turgus labai arti, bet užsukit dar čia pasižiūrėt. Na 'arti' esant gaiviam orui ir +40C tai dvi absoliučiai nesusijusios sąvokos.
Labai būčiau norėjus pamatyti naktinį aikštės vaizdą, bet vakarui turėjom kitų planų.
Vizitas į Marakešo turgų abejingų nepalieka. Aš buvau prigąsdinta prekeivių agresyvumo, todėl ėjau vos ne kovinėje parengtyje. Bet ar dėl to, kad buvo ramadanas, ar kad aš ir šiaip buvau nusiteikus pirkti, visiškai nesijaučiau persekiojama. Gal tik vieno labai drovaus vaikino, bandančio iš paskutiniųjų man įbrukti lempas. Tiek sekiojo iš paskos ir derėjosi. Jau galvojau pasisiūlys primokėti, kad tik tą lempą iš jo paimčiau. Paėmiau vis dėl to, nes kažkaip man jo pagailo, o lempa tai visai graži.
Pagrindinėje Jemaa el Fnaa aikštėje tik sutemus prasideda intensyvus gyvenimas. Kaip ir visur kitur mieste. Žmonės pavyzdžiui labai mėgsta piknikauti pakelėse ant žolytės kokią pirmą valandą nakties. Tuo tarpu mes centre lankėmės per karštąjį vidurdienį, kai nei vietiniai, nei turistai nėra labai linkę kišti norsį laukan (kaip ir matosi iš nuotraukų). Tikriausiai nusiteikę, jog biznio šiaip ar taip nebus, geriau palauksim vakaro, prekes vos ne pusvelčiui be jokio ginčyjimosi atiduodavo. Už lėkštes tiesa manau vistiek permokėjau. Nėra taip jau lengva derėtis neturint supratimo kokia to daikto vertė.
Ir šiaip galva susisuka nuo kvapų, spalvų ir aromatų. Čia galima rasti visko, rūbų, batų, papuošalų, šalių, arbatinukų, lempų, žvakidžių, magnetukų, lėkščių, muilų, puodų, prieskonių, statulėlių, aliejų ir dar milijoną kitų dalykų. Geriausia eiti su tikslu nusprendus ko nori, nes kitaip galima greit prisipirkti nereikalingų smulkmėnų. Nes nu gi kaip Marokietiška, ryšku ir gražu. Po to tik belieka sukti galvą kur panaudoti kokį margaspalvį kilimėlį.
Tiesa, dar ant kiekvieno kampo šviežiai spaustos apelsinų sultys ir Marokietiška arbata. Kas labai praverčia žliaugiant prakaitui. Ypač kai viešbučio vairuotojas paleidžia ne pagrindinėj aikštėj, o tikriausiai prie kokios savo draugų parduotuvėlės bei pasako, kad turgus labai arti, bet užsukit dar čia pasižiūrėt. Na 'arti' esant gaiviam orui ir +40C tai dvi absoliučiai nesusijusios sąvokos.
Labai būčiau norėjus pamatyti naktinį aikštės vaizdą, bet vakarui turėjom kitų planų.
Lėkštės ir uzbonėliai visokie tai mano silpnybė. Visada parsivežu.
ReplyDeleteAš irgi. :)
Delete