Kai draugystė guodžia meilę

Šeštadienį lankiausi Wallace Collection. Apart viso kito Prancūziško gėrio, man labai įsiminė šis paveikslas. 

Madame Pompadour buvo Liudviko 15-ojo meilužė. Taip, čia jos oficialios pareigos. Su laiku ji tapo pačia svarbiausia ne tik valdovui, bet ir rūmams bei valstybei. Kai aistra išblėso, jų platoniški santykiai tęsėsi visą gyvenimą, o statusas ir įtaka toliau išliko. 

Skulptūros šešėlyje simbolizuoja draugystę, laikančią glėbyje meilę, o šuo simbolizuoja lojalumą. Nors meilę sunku apibrėžti, ji dažnai asocijuosasi su drugeliais pilve ir polėkiu. Draugystė - rami, kantri ir priimanti. Ji daug stipresnė. Man kartais atrodo, kad daiktus įvardiname netikrais vardais. Dažnai juos sumaišome, manydami, kad laikini dalykai tokie reikšmingi. Tas kažkas, kas įvardinama kaip draugystė mano manymu ir yra tikroji meilė. 

O čia mes:
- Hm... kūno dalių guminukai? 
- Well, I know my crowd. 
- Ištraukiau smegenis ir širdį!
- Valgyk abi, vistiek jos pas tave visą laiką pešasi.
- Kaip būtų puiku neturėti nei smegenų, nei širdies, nemanai? Būtų taip lengva. 
- Bet juk būtų neįdomu!

Įvardinti dalykai tampa ne tokie baisūs. Man ramiau, kai jau žinau, jog mes ir esam ta skulptūra.