2014-ieji... Oh what a year!
Štai ir vėl metų galas. Prašuoliavo jie žirgo tempu. Visko buvo. Atsirado nauji žmonės, nauji hobiai ir daug filosifijos bei gyvenimo čia ir dabar. Apibendrinant, galėčiau pasakyti - gyveni ir mokaisi, o kai kurias pamokas atkakliai kartoji.
Dolce Vita blogą šiemet apleidau ir palikau kerpėti, bet vis dar turiu vilčių jam suteikti antrą kvėpavimą ir kada nors surankioti kelionių prisiminimus. Šiemet palyginus su pernai keliavau truputį mažiau, bet už tai toliau.
Apibendrinti pastebėjimai apie metus:
1. Beveik mečiau dažytis.
2. Ėmiau nebesiskirti su Converse sportbačiais.
3. Atsirado krūva vyriškos lyties draugų.
4. Karts nuo karto užeidavo laikini vegetarizmo periodai, kurie greit baigdavosi.
5. Nemažai laiko praleidau gamtoje, net neskaitant kasdieninio pasivaikščiojimo namo per parką.
6. Manau, kad patobulinau fotografavimo telefonu meną, nors žinoma gaila, kad foto aparatą vis rečiau paimdavau į rankas.
7. Pradėjau šnekėti su geresniu anglišku akcentu, bet nelaimei nebegaliu nustoti įterpinėti angliškų žodžių, kai kalbu lietuviškai.
Sausis
Pirmąjį metų mėnesį netrūko įspūdžių ir kelionių. Tiek į šaltuosius kraštus - Suomiją ir Norvegiją.
Tiek į šiltuosius - Tailandą, kuris mano nuostabai man patiko daug labiau nei tikėjausi.
Vasaris
Beatostogaudama išsisukau koją, todėl iš vasario prisimenu tik nepaliaujamas kovas su 'nuostabia' Anglijos sveikatos sitema, kad gydytų mane kažkas pagaliau. Tačiau, kai man buvo pareikšta, kad mano labai skubus scan numatytas po mėnesio (nepaisant to, kad aš nepaeinu, mano koja nesilanksto ir galas žino, kas jai išvis yra), susikroviau lagaminą ir tuoj pat išdūmiau į Lietuvą nuosekliam tyrimui ir gydimui.
Kadangi iš Vasario neturiu nei vienos nuotraukos, įdėsiu kanalų fotosesiją darytą kažkada ankščiau, nes mano gyvenimas ir maršrutai šiais metasi sukosi būtent aplink kanalus.
Kovas
Pirmąją pusę praleidau besilankydama pas gydytojus ir besimokydama vaikščioti iš naujo. Per skausmus lankstydama koją, tikėdamasi, kad pati sugis be operacijos ir viskas bus gerai. Ačiū Dievui taip ir buvo.
Mėnesio gale jau sulenkdama 90 laipsnių kampu skridau į Bolonijos knygų mugę, kur mano džiaugsmui sugebėjau nusėdėti ant kėdės ir neatrodyti juokingai. Netgi aplankiau Romą, kur su ištinusia koja vaikščiojau po įvairiausius griuvėsius, valgiau picą ir gelato.
Balandis
Negalėdama atsidžiaugti sugrįžusiu gebėjimu normaliai vaikščioti, tik tą ir dariau. Vaikščiojau, vaikščiojau ir vaikščiojau visur, kur tik galėjau nueiti. Taip pat grįžau savanoriauti pas vaikus. Pagal nuotraukas sprendžiant mano Balandis atrodė maždaug taip.
Gegužė
Vėl kelionių metas!
Aplankiau New York, kur supratau, kad be ID geriau neiti iš namų, ir dėl to truputėlį neteko pasidžiaugti naktiniu gyvenimu. Už tai dieniniu džiaugiausi dar ir kaip.
Puerto Rico, kuriame buvo visko ko reikėjo - jūros, tropinių miškų, arklių, koteilių, salsos ir saulės. Kaip matote mano skrybėlė be abejo buvo su manim.
Grįžusi į beveik jau gimtąją Angliją, radau naują susižavėjimo objektą, kuris savo ruožtu labai žavėjosi dviračiais ir futbolu. Todėl turėdavau ką aptarinėti su kolegėmis per pietų pertraukas, kurios atrodė maždaug taip.
Birželis
Kadangi vyko futbolo čempionatas ir visi dėl jo ėjo iš proto. Šis puikus laisvalaikio švaistymo būdas neaplenkė ir manęs.
Tiesa dar trumpam buvau Prahoje.
Labai pamėgau iš mūsų balkono stebėti kaip leidžiasi saulė.
Beigi sužinojau apie tokią grupę kaip Arcade Fire, kurie koncertavo Hyde Parke.
Liepa
Lankiau draugę Hagoje, kur domėjomės menu ir vaikštinėjom prie jūros ir daug plepėjom. Oras ne pagal prognozes buvo fantastiškas.
Dar su kolegėmis darėme spalvotų suoliukų turą, kurių gausybė vasarą buvo pridygę.
Ir šiaip būta saulėtų dienų.
Rugpjūtis
Buvo vakarėlis a la Austin Powers style mūsų įmonės savininko penthouse. Mano kolegos pamišę dėl asmenukių (kas per žodis...Na tikrai).
Grįžau atostogų į Rūgpienių kaimą, prieš tai dar trumpam užšokusi į Latviją ir Estiją. No place like home kaip sakoma.
Rugsėjis
Įvyko filmo scenarijaus vertas incidentas, ko pasekoje mano kolegė ir geriausia patarėja gyvenimo klausimais išsireiškė: 'Some women go crazy shopping and change hair color, but you signed up for a philosophy class'. Taip prasidėjo mano filosofiškas ruduo. Maža to į mano gyvenimą sugrįžo Prancūzas, kurį netgi paverčiau savo draugu. Na tiek, kiek išvis įmanoma su juo būti draugais. Beigi pradėjau šokti, kas man labai patiko ir net neketinu nustoti.
Dar gi sugalvojau, kad geriausia terapija yra Walking & Talking, todėl visus tempiau pasivaikščioti, bei važiavau į countryside. Vieną kart net nuėjau apie 20 km, kas man yra didis pasiekimas, bet kitą dieną kojos ne itin juo džiaugėsi.
Spalis
Toliau sau šokau, filosofavau, pramogavau (t.y dirbau) Frankfurto knygų mugėj, morališkai palaikiau Prancūzą, žiopsojau į tiltus ir į liūtų skulptūras.
Beigi įsigijau bėgiojimo batus, kas mano manymu turėjo įkvėpti daugiau bėgioti. Deja nepasiteisino, kaip ir teniso raketės turėjimas neprivertė žaisti teniso. Bet visada yra 'viena diena, kada jau būtinai, būtinai'... :)
Lapkritis
Paminėjau savo gimtadienį, iš kurio neturiu beveik jokių nuotraukų. Be to vos ne išsisukau kojos ir vėl bešokdama. Laimei viskas baigėsi gerai.
Iš pradžių sutikau Argentinietį, iš kurio pasisekė nusilipdyti draugą.
O vėliau sutikau advokatą, kuris žiūri tokius filmus kaip English Patient ir Single Man, žavisi Šekspyru, išrenka juokingus humoro šou (patikėkit su anglų humoru man yra bergždžias reikalas) ir visada man turi arbatos puodelį (very English thing). Žinoma, kai jau jis apsidžiaugė, kad per šalta Conversams, atėjo laikas Uggsams! Mano įsitikinimu tiek vieni, tiek kiti visai netrukdo eiti for a drink Savoy, nors kiti gal ir nesutiktų.
Gruodis
Kaip ir visada kupinas linksmų susibūrimų, tiek darbe, tiek namie. Labai baltos ir gražios Kalėdos Lietuvoje bei laukiantis Naujų Metų sutikimas Londone.
Net nenoriu žinoti, kas bus kitais metais, nes šiuo metu taip gerai, kad geresnės pabaigos (ypač su tokia metų pradžia net negalėjau tikėtis). Na o jei gyvenimas turi paruošęs daugiau pamokų, mielai ruošiu namų darbus. Beje, jau suplanuota nauja kelionė, kažkur toli kur šilta. Kaip gi kitaip?
O svarbiausia parašyta čia.
Dolce Vita blogą šiemet apleidau ir palikau kerpėti, bet vis dar turiu vilčių jam suteikti antrą kvėpavimą ir kada nors surankioti kelionių prisiminimus. Šiemet palyginus su pernai keliavau truputį mažiau, bet už tai toliau.
Apibendrinti pastebėjimai apie metus:
1. Beveik mečiau dažytis.
2. Ėmiau nebesiskirti su Converse sportbačiais.
3. Atsirado krūva vyriškos lyties draugų.
4. Karts nuo karto užeidavo laikini vegetarizmo periodai, kurie greit baigdavosi.
5. Nemažai laiko praleidau gamtoje, net neskaitant kasdieninio pasivaikščiojimo namo per parką.
6. Manau, kad patobulinau fotografavimo telefonu meną, nors žinoma gaila, kad foto aparatą vis rečiau paimdavau į rankas.
7. Pradėjau šnekėti su geresniu anglišku akcentu, bet nelaimei nebegaliu nustoti įterpinėti angliškų žodžių, kai kalbu lietuviškai.
Sausis
Pirmąjį metų mėnesį netrūko įspūdžių ir kelionių. Tiek į šaltuosius kraštus - Suomiją ir Norvegiją.
Tiek į šiltuosius - Tailandą, kuris mano nuostabai man patiko daug labiau nei tikėjausi.
Vasaris
Beatostogaudama išsisukau koją, todėl iš vasario prisimenu tik nepaliaujamas kovas su 'nuostabia' Anglijos sveikatos sitema, kad gydytų mane kažkas pagaliau. Tačiau, kai man buvo pareikšta, kad mano labai skubus scan numatytas po mėnesio (nepaisant to, kad aš nepaeinu, mano koja nesilanksto ir galas žino, kas jai išvis yra), susikroviau lagaminą ir tuoj pat išdūmiau į Lietuvą nuosekliam tyrimui ir gydimui.
Kadangi iš Vasario neturiu nei vienos nuotraukos, įdėsiu kanalų fotosesiją darytą kažkada ankščiau, nes mano gyvenimas ir maršrutai šiais metasi sukosi būtent aplink kanalus.
Kovas
Pirmąją pusę praleidau besilankydama pas gydytojus ir besimokydama vaikščioti iš naujo. Per skausmus lankstydama koją, tikėdamasi, kad pati sugis be operacijos ir viskas bus gerai. Ačiū Dievui taip ir buvo.
Mėnesio gale jau sulenkdama 90 laipsnių kampu skridau į Bolonijos knygų mugę, kur mano džiaugsmui sugebėjau nusėdėti ant kėdės ir neatrodyti juokingai. Netgi aplankiau Romą, kur su ištinusia koja vaikščiojau po įvairiausius griuvėsius, valgiau picą ir gelato.
Balandis
Negalėdama atsidžiaugti sugrįžusiu gebėjimu normaliai vaikščioti, tik tą ir dariau. Vaikščiojau, vaikščiojau ir vaikščiojau visur, kur tik galėjau nueiti. Taip pat grįžau savanoriauti pas vaikus. Pagal nuotraukas sprendžiant mano Balandis atrodė maždaug taip.
Gegužė
Vėl kelionių metas!
Aplankiau New York, kur supratau, kad be ID geriau neiti iš namų, ir dėl to truputėlį neteko pasidžiaugti naktiniu gyvenimu. Už tai dieniniu džiaugiausi dar ir kaip.
Birželis
Kadangi vyko futbolo čempionatas ir visi dėl jo ėjo iš proto. Šis puikus laisvalaikio švaistymo būdas neaplenkė ir manęs.
Tiesa dar trumpam buvau Prahoje.
Labai pamėgau iš mūsų balkono stebėti kaip leidžiasi saulė.
Liepa
Lankiau draugę Hagoje, kur domėjomės menu ir vaikštinėjom prie jūros ir daug plepėjom. Oras ne pagal prognozes buvo fantastiškas.
Rugpjūtis
Buvo vakarėlis a la Austin Powers style mūsų įmonės savininko penthouse. Mano kolegos pamišę dėl asmenukių (kas per žodis...Na tikrai).
Grįžau atostogų į Rūgpienių kaimą, prieš tai dar trumpam užšokusi į Latviją ir Estiją. No place like home kaip sakoma.
Rugsėjis
Įvyko filmo scenarijaus vertas incidentas, ko pasekoje mano kolegė ir geriausia patarėja gyvenimo klausimais išsireiškė: 'Some women go crazy shopping and change hair color, but you signed up for a philosophy class'. Taip prasidėjo mano filosofiškas ruduo. Maža to į mano gyvenimą sugrįžo Prancūzas, kurį netgi paverčiau savo draugu. Na tiek, kiek išvis įmanoma su juo būti draugais. Beigi pradėjau šokti, kas man labai patiko ir net neketinu nustoti.
Dar gi sugalvojau, kad geriausia terapija yra Walking & Talking, todėl visus tempiau pasivaikščioti, bei važiavau į countryside. Vieną kart net nuėjau apie 20 km, kas man yra didis pasiekimas, bet kitą dieną kojos ne itin juo džiaugėsi.
Spalis
Toliau sau šokau, filosofavau, pramogavau (t.y dirbau) Frankfurto knygų mugėj, morališkai palaikiau Prancūzą, žiopsojau į tiltus ir į liūtų skulptūras.
Beigi įsigijau bėgiojimo batus, kas mano manymu turėjo įkvėpti daugiau bėgioti. Deja nepasiteisino, kaip ir teniso raketės turėjimas neprivertė žaisti teniso. Bet visada yra 'viena diena, kada jau būtinai, būtinai'... :)
Lapkritis
Paminėjau savo gimtadienį, iš kurio neturiu beveik jokių nuotraukų. Be to vos ne išsisukau kojos ir vėl bešokdama. Laimei viskas baigėsi gerai.
Iš pradžių sutikau Argentinietį, iš kurio pasisekė nusilipdyti draugą.
O vėliau sutikau advokatą, kuris žiūri tokius filmus kaip English Patient ir Single Man, žavisi Šekspyru, išrenka juokingus humoro šou (patikėkit su anglų humoru man yra bergždžias reikalas) ir visada man turi arbatos puodelį (very English thing). Žinoma, kai jau jis apsidžiaugė, kad per šalta Conversams, atėjo laikas Uggsams! Mano įsitikinimu tiek vieni, tiek kiti visai netrukdo eiti for a drink Savoy, nors kiti gal ir nesutiktų.
Kaip ir visada kupinas linksmų susibūrimų, tiek darbe, tiek namie. Labai baltos ir gražios Kalėdos Lietuvoje bei laukiantis Naujų Metų sutikimas Londone.
Net nenoriu žinoti, kas bus kitais metais, nes šiuo metu taip gerai, kad geresnės pabaigos (ypač su tokia metų pradžia net negalėjau tikėtis). Na o jei gyvenimas turi paruošęs daugiau pamokų, mielai ruošiu namų darbus. Beje, jau suplanuota nauja kelionė, kažkur toli kur šilta. Kaip gi kitaip?
O svarbiausia parašyta čia.
Comments
Post a Comment