Koh Tao Pasiplaukojimas laivu - Sainuan beach ir Koh Nang Yuan salytės

Antrąją dieną nutarėme išsinuomoti valtininką su valtimi. Jie beje save išdidžiai vadina vandens taksi. Iš pradžių pamatę iškabą mūsų vietiniam restorane apsidžiaugėm, kad gal vandeniu galima nusigauti iki Sairee beach, bet pasirodo čia reikia visai dienai tą taksi imti. Jis apiplukdo aplink salą už kuklų 3000 batų (60 svarų) mokęstį. Kadangi tą dieną rytinėj salos pusėj buvo didžiulės bangos ir mus paplukdyti galėjo tik aplink pusę salos, mokęstį sumažino iki 2000 batų (40 svarų). Nors man tai nelabai kokia čia logika mat abiem atvejais valtininkas vistiek dirba visą dieną, tik turistas pamato mažiau. Vėliau girdėjome liūdnų atsiliepimų iš banguotąją pusę aplankiusių keleivių, kurių skrandžiai neišlaikė siūbavimo. Tai ir gerai, kad neplaukėm tenais.

Be snorklinimo vidury jūros iš esmės aplankėm tik Sai Nuan beach su SaiThong bungalais ir Koh Nang Yuan salytes. Pagal planą turėjome dar šen bei ten užsukti, tačiau užsisėdėjom nuostabiam paplūdimy ir nieko daugiau nebespėjom. Vakarop draugė išsilaipino Sairee Beache, o aš parplaukiau atgal iki mūsų Freedom bungalų. Iki to laiko bangos kaip reikiant įsismarkavo ir valtis šokinėjo bei siūbavo iš visos širdies. Čia tam, kad įspūdžių maža nepasirodytų, nes kam įdomus tas ramus vanduo? Ne veltui mūsų vairuotojas bandė išsisukti nuo plukdymo namo, bet aš užsispyriau ir gana.
Sai Nuan Beach man irgi patiko. Jis pasirodė truputėlį populiaresnis nei mūsiškis.  Gal todėl, kad mažesnis paplūdimys ir didesnis Resortas (taigi tenka didesnis žmonių kiekis mažesnei erdvei, elementaru Vatsonai). Ir namukai čia pigesni, bet kiek atsimenu be karšto vandens ir kondicionieriaus. Sorry, aš truputėlį išlepinta atostogautoja pasidariau. Kondicionierius tai tiek to, bet karšto vandens aš tikrai pasiilgstu jei tenka be jo apsieti.  

Koh Nang Yuan salytės yra privačios, tai dar ir 100 batų (2 svarų) mokęstį žmogui teko susimokėti. Beje aš mielai mokėjau tiek pat ir už kokosą, nelabai suprasdama kodėl šalia sėdintys vyriškiai per dantį traukė pardavėją juokaudami, kad jis gal čia visą medį nori parduoti? Tik vėliau pamačiusi Bankoke kokosus už 20 batų supratau, kokie overpricinti šitie buvo. Tačiau kai mažytėj salytėj tėra vienas vienintelis restoranas, labai lengva biznį daryti. Pelnas šimtaprocentinis, ypač kai visokie vaisiai ir kokosai krenta nuo medžių nemokamai.
Šitam grožyje savaime suprantama buvo minios turistų privažiavę. Nes juk traukia gi medus muses, t.y. bites. Tiesa kai vėliau pamačiau kitus Tailando kurortus, palyginus su jais čia buvo niekis. Ir dar geras dalykas, kad po poros valandų visi ėmė skirstytis ir nuo kokios trečios po pietų paplūdimys pasidarė apytuštis.
Smagiausias dalykas žinoma užliejamas takas, kuris atsiranda nuslūgus vandeniui. Snorklinimas šiose apylinkėse irgi labia gražus buvo. Aplink netrūko ir rimtų nardytojų. Žmonės į Koh Tao važiuoja pirmiausia nardymo sertifikatų isigyti (jei jų neturi) ir mėgautis povandeniniu pasauliu.

Pakeliui link kranto dar padarėme gerą darbą ir išgelbėjome Norvegų porelę su prakiurusia Kanoja dreifuojančius jūroje. 
Na, o vakare įprastas scenarijus. Vakarienė ant jūros kranto, masažai, ugnies šou ir kokteiliai.