Around town on a bike su Olimpine dvasia
Man patinka savaitgaliai, kai galima išsinešti fotelius į lauką. Jie pritaikytini daugeliui puikių dalykų: kavos gėrimui saulėkaitoje, kygų skaitymui, pedikiūro procedūroms... Atėjo laikas, kai galima pagaliau nuostabųjį pedikiūrą parodyti pasauliui, dėvėti basutes ir plevėsuojančias sukneles. Ir netgi mano sunkiai uždirbtu įdegiu pasaulis gali pasidžiaugti.
Dar man patinka tokiais savaitgaliais gurkšnoti vyną skverelyje, o vėliau vakarieniauti Bistro. Padavėjas ant tiek malonus, kad atneša paragauti skirting vynų, kol pagalau išsirenkame. Žinoma, man kažkodėl skaniausias pats brangiausias. Ir jis puikiai tinka prie triušienos.
Sutemus yra tiesiog nuostabu žygiuoti per vaiduoklių miestą – London City rajoną, kuris kaip bičių avilys dūzgia tik nuo pirmadienio iki penkadienio, o savaitgaliais stūkso be gyvybės ženklų. Ir ne, visai nebaisu.
Be galo smalsu stebėti kaip pasikelia Tower tiltas, kad galėtų praplaukti mažutėlis laivelis su milžinišku stiebu. O milijonas turistų spragsi foto aparatais.
Rytais labai gera eksperimentuoti ir kepti sufle, nes namie nėra nieko apart poros kiaušinių ir jau norinčio pelyti sūrio. Ir kaip glosto širdį, kai eksperimentas pavyksta. Nors ir iš antro karto.
Smagu pietauti lauke, mažoje gatvelėje prie upės, vos per žingsnį nuo turistų srautų ir dažyti duoną į skaniausius turkiškus padažus.
Linksma stebėti, koks gyvas yra Londonas ir suprasti, kad gyvenimas prie Londono akies yra lygiai toks pats kaip visada. Na, apart Olimpinių žaidynių atributikos, išsibarsčiusios po miestą. Ir galbūt dar mėlyno bei rožinio smėlio. Koks spalvotas ir įvairus šis miestas… Kaip jis atgyja nušvitus saulei.
Tačiau pats geriausias dalykas tokiais savaitgaliais yra pasiimti Barclays dviratį ir lėkti palei krantinę, parkus ir ramias gatveles. Pabrėžiu, tik jau ne per Big Beno teritoriją ir Trafalgaro skverą. Labai didelė klaida. Bet laimingi greit iš ten ištrūkę.
Gera vakare išsitiesti ant sofos ir jausti, kaip nusvilo nosis bei skauda riešus nuo vairo laikymo. Jei ne šie įrodymai net ir nesuprasčiau, kur dingo mano savaitgalis ir kodėl jis taip greitai praskriejo.
Kaip smagu, kad vis dar šitiek dalykų gali būti patirta pirmą kartą.
Dar man patinka tokiais savaitgaliais gurkšnoti vyną skverelyje, o vėliau vakarieniauti Bistro. Padavėjas ant tiek malonus, kad atneša paragauti skirting vynų, kol pagalau išsirenkame. Žinoma, man kažkodėl skaniausias pats brangiausias. Ir jis puikiai tinka prie triušienos.
Sutemus yra tiesiog nuostabu žygiuoti per vaiduoklių miestą – London City rajoną, kuris kaip bičių avilys dūzgia tik nuo pirmadienio iki penkadienio, o savaitgaliais stūkso be gyvybės ženklų. Ir ne, visai nebaisu.
Be galo smalsu stebėti kaip pasikelia Tower tiltas, kad galėtų praplaukti mažutėlis laivelis su milžinišku stiebu. O milijonas turistų spragsi foto aparatais.
Rytais labai gera eksperimentuoti ir kepti sufle, nes namie nėra nieko apart poros kiaušinių ir jau norinčio pelyti sūrio. Ir kaip glosto širdį, kai eksperimentas pavyksta. Nors ir iš antro karto.
Smagu pietauti lauke, mažoje gatvelėje prie upės, vos per žingsnį nuo turistų srautų ir dažyti duoną į skaniausius turkiškus padažus.
Linksma stebėti, koks gyvas yra Londonas ir suprasti, kad gyvenimas prie Londono akies yra lygiai toks pats kaip visada. Na, apart Olimpinių žaidynių atributikos, išsibarsčiusios po miestą. Ir galbūt dar mėlyno bei rožinio smėlio. Koks spalvotas ir įvairus šis miestas… Kaip jis atgyja nušvitus saulei.
Tačiau pats geriausias dalykas tokiais savaitgaliais yra pasiimti Barclays dviratį ir lėkti palei krantinę, parkus ir ramias gatveles. Pabrėžiu, tik jau ne per Big Beno teritoriją ir Trafalgaro skverą. Labai didelė klaida. Bet laimingi greit iš ten ištrūkę.
Gera vakare išsitiesti ant sofos ir jausti, kaip nusvilo nosis bei skauda riešus nuo vairo laikymo. Jei ne šie įrodymai net ir nesuprasčiau, kur dingo mano savaitgalis ir kodėl jis taip greitai praskriejo.
Kaip smagu, kad vis dar šitiek dalykų gali būti patirta pirmą kartą.
Super, ir as taip megstu :) Ypac vazinetis dviraciu po Londona :) Neseniai ir as iamzinau Tower bridge papuosta omlimpiniais ziedais :) na, Londonas tikrai pasiruoses istoriniam ivykiui :)
ReplyDeleteMano visas Facebookas didžiuojasi olimpinėm draugų nuotraukom, tai galvoju aš bent su Tower Bridge turėsiu. :) Su dviračiais to norėčiau pasivažinėt dažniau jei oras leis, bet tik jokiu būdu ne po centrą.
Deletekai labai daug veiki, tokie savaitgaliai pats tas. :)
ReplyDeletekartais atrodo, kad į Londoną daugiau žmonių tiesiog nebetilptų, bet manau olimpinės paneigs šitą mano mintį :))
Aha, geras pastebėjimas. Kažkur skaičiau, kad kas dieną į Londoną atvyksta po milijoną žmonių. Nors aš kažkaip tuo abejoju... Įdomiausia, kad esant tiek žmonių šiame mieste, labai daugelis vistiek jaučiasi vieniši.
Deletekaip ir dažniausiai liūdniausias ir vienišiausias yra tas, kuris stengiasi visus pralinksminti. žmonės taip jau sudaryti.
Deletesaule savaitgaliais yra didziausias geris!! Dubline saulute mus taip pat dziugina, isnaudojame kiekviena jos spinduleli, o dviratis yra jega ne tik kai saule sviecia :) ar lietus, ar saule, mano dviratukas yra istikimiausias draugas :)
ReplyDeleteKaip norėtųsi, kad tai tęstųsi ir tęstųsi... Ech...
Delete