Belgo restoranas

Šis restoranas yra gyvas įrodymas, kad geras maistas yra kur kas svarbiau už aplinką. Dekoras susižavėjimo nesukėlė. Kažkos didžiulis tamsus rūsys su ilgais suolais ir vamzdžiais palubėj. Tačiau maistas... Maistas... Pirštelius galima apsilaižyti. Ne veltui pasitikiu žmonių, mėgstančių gaminti rekomendacijomis. Jie paprastai bet kur nevalgo. Šį kartą mus čia atvedė mano bosė, kur paminėjome sėkmingą prieškalėdinį ofiso apsikuopimą su mūsų linksmosios team nariais. Kažkaip tą mano bosę, net bose liežuvis nesiverčia vadinti. Įdomus personažas. Puošiasi savadarbiais papuošalais iš siūlų, medgalių, burbulų, plastmasės ir dar nežinia ko. Vis pasakoja apie savo tūsus ir hangover. Ne išimtis buvo ir Belgo. Kitą dieną gaiveliojosi ir dejavo dėl galvos skausmo. O poniai štai ką tik keturiasdešimt suėjo. Kiti team nariai tai gerieties ispanas ir nutrūktgalvė prancūzė. Su jais labai nepaliūdėsi... Ypač kai prasideda belgiško alaus degustacijos.
Belgo Londone gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį. Jis supažindino Londoniečius su 'Cuisine a la biere'. Alus čia plačiai naudojamas marinatams ir padažams. Gal todėl ant grotelių keptas viščiukas buvo toks skanus? Be to Belgo buvo pirmasis restoranas su atvira virtuve. Jau einant link staliuko galima stebėti zujančius virėjus ir garuojančius patiekalus. Vėliau šią koncepciją nusikopijavo ir kiti restoranai. Padavėjai apsirengę kaip senovės vienuoliai. Na, o restoraną be abejo išgarsino midijos, alus ir bulvytės. Alaus pasirinkimas didžiulis. Ir dar jie turi skirtingų skonių šnapsų padėkliuką, kurį bosė kaip mat ir užsakė. Mes turėjome atspėti skonius.
Nors skamba, kaip koks didžių gėrėjų susibūrimas, iš tiesų mes ne tokie. :) Bet jau dabar žinau naują vietą, kur galėsiu nusivesti išrankius svečius kai bastysimės po centrą. Puikaus maisto skonį prisimenu iki šiol.