O jeigu nebūtų 'jeigu'?
Na, o šiaip tai savaitę praleidau Frankfurte. Vėl knygų mugės maratonas. Tada savaitę ilsėjausi, nes kaip žinia mugė išsunkia. Mūsų naujasis kolega ispanas sužibėjo visomis vaivorykštės spalvomis ir buvo išvykos pažiba. Mes buvome pakrikštytos jo babes, o jis mūsų thingy. Labai profesionalūs santykiai kaip matote. Visa kita kaip paprastai, susitikimai, gėrimai, skanus maistas, bemiegės naktys... Ir begalinis nuovargis. Bet gausime laisvų dienų. Valio.
Prieš tai dar minėjome Katios gimtadienį tailandiečių restorane 'Patara'.
Šį savaitgalį viešėjo Asta, taigi vėl susiorganizavome tradicinį mergaičių pasisėdėjimą The Rocket.
Šiandien ofise buvo neoficiali raudonos spalvos diena. Bosė pasipuošė raudonais kerzais, prancūzė direktorė - siaubingai aptempta raudona suknele, o aš raudonu megztuku ir lūpdažiu.
Tai va tokios tokelės pas mane. Laisvalaikiu suku galva ir mąstau kaip nesuklysti gyvenime. Kaip matote labai turiningas užsiemimas. Nėra kada rašyti.
Ale darbas tai skamba kaip viena didelė šventė! Visi renginiai ir raudoni lūpdažiai!:)
ReplyDeleteMan visad rudenį irgi būna apsisprendimų, pasirengimų metas, atrodo, kad tyliai krentant lapams ir geriant šiltą kakavą geriausia svajoti ir planuoti neužilgo prasidėsenčius naujuosius metus.
Turbut niekada gyvenime neisvengsime "jeigu":)
ReplyDeleteLinkiu, kad kuo greiciau viskas atsistotu i vezias ir atrastum ramybe:)
Aš tai išvis esu Jeigu karalienė :) mano galvoje gyvena milijonas Jeigu. Ir jie man fiziškai trukdo padaryti gyvenime svarbių pokyčių. Nes... o Jeigu po 10 metų aš dėl to gailėsiuosi? Nešnekant jau apie tą Jeigu gailėsiuosi, kad neįvyko tie pokyčiai...
ReplyDeleteWelcome back, jau buvau pasigedusi tamstelės įrašų. :)))
ReplyDeleteJuste, darbas tai ne šventė. :) Bet jai darai tai ką mėgsti, tai vis lengviau ir smagiau. Frankfurtas didžiulė šventė, kaip vasaros stovykla kokia. :)
ReplyDeleteSupergirl, ačiū. Atsistos i vėžes, kaip apsispręsiu, ko noriu pagaliau. :)
Henriete, tikrai koks pažįstamas jausmas. Stengiuosi per daug neabejoti kasdieniese situacijose, bet kai sprendimas svarbus, tai aš galiu visus tuos dešimt metų galvoti ir nepasiryžti nieko daryti.
Neringa, malonu, kad pasigedai. Tavo įrašai man irgi labai patinka. Pasistengsiu vėl ilgam nedingt. :)
Apie linksmus dalykus papasakojai taip labai jau rimtai.
ReplyDeleteTiesa, pasigendu tavo bloge žinai ko? Romantišku akimirkų... :) prašau pasidalinti bent trupučiu :)
Raganaite, kažkaip romantiškom akimirkom nelabai norisi dalintis, kartais net su artimiausiais draugais, ką jau bekalbėt apie internetą.... Jas norisi saugoti viduje ir dalintis su mylimu žmogum.
ReplyDeleteBiški galima :p
ReplyDeleteMan atrodo daug ka rudeni uzpuola tokios mintys, nes juk Nauji Metai ne uz kalnu ir visi galvoja, kaip ir ka darys! Busim geresni, pareigingesni, sieksim savo tiklsu, pradesim savo versla... Visa tai tik i nuada!!!
ReplyDelete