Meksikos dykumoje sužaliavo Los Cabos

Katalogas – tai geriausiai Los Cabos abibūdinantis žodis. Visur kur nepažvelgsi pamatysi parduodamą kataloginę atostogų svajonę. Prašmatnūs viešbučiai su baseinais, SPA centrais ir golfo aikštynais, pajūriu žingsniuojančios, rankomis susikibusios porelės, vestuvės ant jūros kranto, romantiškos vakarienės laive saulei leidžiantis, šeimos su vaikučiais it angelėliais krykštaujančiais vandenyje. Kažkodėl net žmonės čia lyg nužengę iš reklamų apie svajonių gyvenimą. Štai tokia ta Meksikos Riviera. Autobusiukas pro plačius vartus įsuka į žaliuojančią Sheraton viešbučio teritoriją. Iš kur čia tos palmės, jei ką tik peizažas labiau priminė mėnulį? Plytinčios dykumos, kaktusai ir plikos kalvos,- štai ką mačiau pro langą visą kelią iš oro uosto. Kaip sakoma degina saulė nenaudingą plotą. O čia štai prašom, žalia žalia kur dairais, spalvingiausiais žiedais krūmai apkaišyti.

Gamtos mylėtojai ir aktyvistai šiuo klausimu tikrai turėtų ir norėtų pasisakyti.
Kalbant apie Los Cabos egzistuoja dvi stovyklos. Išlepintieji bagoti ponai ir poniutės, kurie gali sau leisti čia atostogauti ir mielai tai daro. Jiems ir sukurta visa turismo infrastruktūra, dykumą pavertusi žydinčiu rojumi su horizonte šokčiojančiais delfinais bei uodega mojuojančiais banginiais. Ir žemės mylėtojai žalieji, kurie gina tų delfinų teises, saugo banginius nuo išnykimo, piktinasi besaikiu vandens eikvojimu golfo laukams drėkinti, ir niršta ant tų, kuriems visa tai sutverta. Sarmatos neturintys nelabieji gali mokėti amerikietiškas kainas ir džiaugtis visais komforto malonumais bei patogumais. Juos aptarnauja pigi vietinė darbo jėga, dirbanti už meksikietiškus atlyginimus. Ne tik gamtos niokojimas, bet dar ir žmonių išnaudojimas. Baiminamasi, kad greitai visas Baja Californijos pusiasalis Meksikos vakaruose bus vienas didžiulis turistinis Cabos.

Viskas plečiasi ir auga sparčiais tempais bei uoliai urbanizuojama. Jei koks atostogautojas iš 1970-ųjų (kai aplink tebuvo ranchos ir miesteliūkščiai iš penkių namų) netyčia čia užklystų, tikriausiai jį ištiktų širdies smūgis arba bent jau mažų mažiausiai pagalvotų, jog supainiojo vietoves. Nuo 1973-ųjų, kai buvo nutiestas Bajos greitkelis, progresas nesnaudė. Viešbučiai vienas paskui kitą augo it ant mielių.
Karštas klimatas ir 360 saulėtų dienų per metus vilioja poilsio bei pramogų mėgėjus bet kuriuo metų laiku. Tiesa vasarą, ypač rugjūtį čia patampa gerokai per karšta, tačiau net ir tada žmonių paplūdimiuose netrūksta.

Visa turistinės teritorijos esmė yra du miesteliai Cabo San Lucas ir Jose del Cabo bei tarp jų nusidriekęs 32 km koridorius, vadinamas Los Cabos. Čia stūkso pagarbiais atstumais nutolę viešbučių kompleksai, sukurdami izoliacijos ir privatumo atmosferą. Ne veltui juos labai pamėgę Holivudo žvaigždūnai, mat net paparacių blykstė čia jų nepasiekia.

Cabo San Lucas - didesnysis miestelis.

Jis susideda iš galybės turistams reikalingų dalykų. T.y. viešbučių, parduotuvių, restoranų, barų, naktinkių klubų, vilų ir tenykščių gyventojų kuklesnių namelių. Taipogi jame yra labai svarbi prieplauka, kur užsuka kruiziniai laivai, keltai ir išplaukia pilnos valtys turistų banginių įkandin. Ai, dar yra ir stiklo dirbtuvė, labai rekomenduojama aplankyti (čia taip perskaičiau kelionių lankstinuke ir keistai suklapsėjau akimis).

Jose del Cabo - senesnis, mažesnis, tykesnis, meksikietiškesnis ir pigesnis miesteliukas. Yra jame bažnytėlė, plaza bei turgelis. Taip pat šaunių restoranėlių.

Netoliese plyti pelkynė, oficialiai vadinama draustiniu, kur paukščių mylėtojai gali į valias stebėti pelikanus bei flamingus. Šiaip ar taip beveik viskas šioje Meksikos dalyje yra draustinis. Gamta saugoma, kviečiama ją remti ir tausoti. Kaip smagu, kad begalinės viešbučių statybos atneša tų reikiamų pajamų draustiniui išsaugoti.
Važiavau į Los Cabos su keliais tikslais. Nei vienas iš jų nebuvo meksikietiškumo paieškos. Būtų kvaila ir nelogiška jo čia ieškoti. Aš kaip žinia esu didelė aktyvių atostogų mėgėja. Vis noriu ką nors veikti, žiūrėti, daryti… Per šias dešimties dienų atostogas Meksikoje pabuvau Guadalajaroj, Mexico city, Puebloj, Manzanillo ir dabar Los Cabos. Taigi negalima manęs kaltinti, kad bent dvi dienas pageidavau visiškai nieko neveikti, o ne vien kultūros ieškoti. Pirmiausia norėjau ramybės, tinginiavimo, drybsojimo su knyga, komforto, patogumo, paduoto kokteilio prie baseino ir pasivaikščiojimo pajūriu. Antra, buvo smalsu kuo ypatingas tas Los Cabos, nes šis pavadinimas vis prasprūsdavo pro akis spaudoje, paminint viena kitą žvaigždutę (pavyzdžiui Jenifer Aniston) ir pabrėžiant kaip čia brangu.

Brangumas yra reliatyvus dalykas. Europietiškom kainom, uždirbant eurus ir svarus, manau ne taip jau ir brangu. Mano Sheraton siūlė apsistoti trims naktims už 300 svarų bei davė 200 dolerių kreditą maistui ir gėrimams. Taigi galima sakyti all inclusive penkių žvaigždučių viešbutyje tekainavo po 100 svarų dienai. Ot gerą reklamą darau Sheratonui. Deja nieks man už tai nepadėkos. Brangiausias dalykas buvo taksi iš viešbučio į oro uostą, Kai registratūra pasakė, kad kaina yra 45 doleriai, man atvipo žandikaulis. Į viešbutį iš oro uosto važiavau taksi mikriuku ir mokėjau tik 15 dolerių. Žinoma labai norint galima taupyti, rasti kompanjonų taxi dalintis, eiti ieškoti autobuso ir panašiai, ko nedariau. Šiaip ar taip kelionė iki oro uosto dykumomis trunka apie 40 minučių. Vis gi netrumpas kelias ir vežti vieną keliautoją nelabai apsimoka. Viešbutis buvo kaip sakoma in the middle of nowhere. Nusidriekęs tolyn nuo jūros ir apsuptas palmių. Mažos vilos(arba Haziendos) išsibarsčiusios bele kaip ir sukuriančios mini meksikietišką miestelį.

Tik maža dalis namelių turi aikčioti verčiantį vaizdą į jūrą. Jei jau vila yra pirmoje eilėje ir galima grožėtis jūra, tai reiškia, kad galima grožėtis ir baseinu, su visais po langais zujančiai žmonėmis. Mano kambarys buvo antroj eilėj, turėjo šiokį tokį vaizdą į jūrą ir jokio vaizdo į baseiną. Tik pro palmių viršūnes matėsi bangų keteros. Na o tolesnės eilės jau nelabai turi kokį ten vaizdą, nebent į palmes ir fontanus. Bet turint omeny, kad tam kambary nelabai daug laiko praleidi, tai nedidelis ir skirtumas, o kainų atžvilgiu sutaupai.

Kas be ko, gausaus savo laisvalaikio metu gerai apžiūrėjau ir išnagrinėjau pakrantę bei viešbučiui priklausančią teritoriją, įskaitant pastatytus ir statomus golfo laukus. Šen bei ten iškilusios uolos buvo tankiai nutūptos paukščių, kurie draugiškai (o gal ne?) suklego vos man prisiartinus.

Po smėlį bėgiojo krabai ar voliojosi nelaimėlės į krantą išmestos medūzos. Tačiau jokių kriauklelių ar akmenėlių neradau. Netgi mačiau banginio uodegą ir trykštančias čiurkšles nuo kranto. Puikus įrodymas, kad akinių man dar nereikia.

Dabar pasakysiu atvirai savo subjektyvią nuomonę apie šį regioną. Gyvenant Europoj į Los Cabos trenktis tikrai būtų kvaila, nes Sardinija, Algarvė Portugalijoje ar Bretanė Prancūzijoje gamtos atžvilgiu tikrai gražesnės, ir ne tiek urbanizuotos.

Kultūros atžvilgiu Los Cabos irgi ne kas. Jei kokią kultūrą ir atrasite, tai nebent amerikiečių, kurie čia suskrenda čarteriais reisais. Yra juokas toks apie amerikiečius: Keliaudami į kitas šalis jie nepaliauja stebėtis, kodėl nepaisant viso progreso žmonės vis dar šneka užsienietiškai. O štai Los Cabos visi šneka amerikietiškai ir netgi supranta jų slebezavojimą ispaniškai. Reikia išgirsti amerikietį tariantį Muchas Gracias ir suprasite apie ką kalbu. Be to ir maistas kaip namie, subalansuotas amerikiečių skoniui, sintetiška, ne per aštru, burgeriai su salsa. Taigi apsirėdę gėlėtais šortais (arba su palmėmis, kaip kam labiau patinka) gulinėja jie pajūry ir Pinacoladas geria. Vos rytui išaušus prasideda Happy hour ir galima gauti du kokteilius už vieną. Tiesa sakant, ką daugiau čia ir beveiksi? Jūros bangos tokios didelės, kad tik kamikadzė gali lįsti į vandenį. Vis dėlto tie kurie nepriklauso senukų/įsimylėjusių porų/vaikų kategorijai kartais įsidrąsina bristi jūron. Mat jei praneri pro gigantiškas, į krantą besiplakančias bangas, kiek toliau visai ramu. Tačiau dar reikia ir atgal į krantą kažkaip sugrįžti. Na čia tikriausiai neria tie, kurie pritrūksta adrenalino ir ekstrymo besivoliodami aplink baseiną. Dar karts nuo karto užsuka banglentininkai, kurie dažniausiai pusvalandį stovi ant kranto įdėmiai stebėdami vandenį, tada netikėtai pasileidžia bėgti, greit užšoka ant kokios mažesnės bangelės ir pargryžta atgalios. Tuomet toliau, laukia ir kartoja tą pačią procedūrą. Nepasisekė tik vienam mažam šuniukui, kuris išėjo su šeimininkais pasivaikščioti. Pasigavo jį bangos ir nusinešė į jūrą. Šoko šeiminkas gelbėti – pats vos nepriburbuliavo, bet sučiupo savo besiblaškantį augintinį ir plojant susirinkusiai miniai išnešė į krantą. Dirbtinio kvėpavimo neprireikė.

Jei jau nieko neveikimas galutinai įgrista ir žmoneliai prisiverčia atsikelti beigi pajudinti išpampusius pilvus, tuomet galima leistis į smagumų ir įdomybių paieškas. Vietiniai gyventojai jau seniai suprato, kad turistų linksmininimas ir visokių niekų pardavinėjimas yra puikus pajamų šaltinis. Tiesą sakant daug ir nenuveiksi tokioj dykynėj. Arba užsiimsi narkotikų bizniu, arba medžiosi turistus. O juk amerikiečiai už pramogas ir dirbinius moka noriai ir tiek, kiek paprašyti.

Kai prie manęs priėjo pardavėjas viešbučio paplūdimyje (čia turbūt koks licenzijuotas) ir pasiūlė karolius suvertus iš akmenų/spalvotų rutuliukų/plastmasinių karoliukų už 40 dolerių, pagalvojau gal juokauja.. Kažkur kitur mačiau panašų šlamštą daugiausia po 10 dolerių, o kartą pirkau tikrų perlų auskarus už 3 dolerius. Taigi tik sunervino mane jis ir nupėdino sau toliau. Šalimais amerikiečių porelė derėjosi, kad parduotų du po 40 (t.y. 20 each), bet pardavėjas nenusleido. Na iš tiesų, jei randi mulkį, kuris nuperka bent vieną daiktą už tokią kainą, kam vargintis pardavinėti pigiau? Paskaičiuokime, jei parduodame penkis gaminius po 40 dolerių, jau štai 200 dolerių per dieną kišenėje. Neprastas uždarbis sakyčiau, jei ofise administratoriais dirbantys žmonės Meksikoje uždirba apie 800 dolerių per mėnesį. Šiaip ar taip derėtis su pardavėjais visada galima ir primygtinai rekomenduojama. Drąsiai reikia mušti kainą bent per pusę.
Nežinau ko aš čia leidausi į tą matematiką. Grįžkime geriau prie Los Cabos įspūdžių.

Turistams čia siūloma plati atrakcijų ir pramogų gama.

Pirmiausia žinoma banginių stebėjimo kruizai. Anie migruoja į Cortes jūrą dažniausiai sausio - kovo mėnesiais, bet ir šiaip yra ten nuolatinių gyventojų. Susėda turistai į valtis ir plaukia šokčiodami per bangas ieškoti banginio. Tokį aptikę valtys sustoja pusračiu, o laimingi keleiviai mosikuoja, fotografuoja ir stengiasi paliesti eksponatą. Banginis mosteli kelis kartus uodega ir nuplaukia. Adios Amigos - apžiūra baigta. Apart banginių čia ir kitos faunos bei floros netūksta. Priskaičiuota, kad Baja Californijoj gyvena 600 rūšių paukščių, 800 rūšių žuvų ir auga 4000 augalų rūšių (įdomų kiek iš jų sudaro kaktusai?).
Kita populiari atrakcija yra žvejojimas. Banginiai kas be ko yra nykstanti rūšis ir labai saugomi, taigi žvejoja ne juosius. Šiaip galima pasigauti įvairiausių gigantiškų jūrinių žuvų, pavyzdžiui tuno. Dėl tų žuvų net buvo kilęs konfliktas su Japonais, kurie mėgo pažvejoti Meksikos apylinkėse ir gerokai sumažino žuvų kiekį.

Nepamirškime ir visų piniguočių mylimo sporto - golfo. Laukai vienas kitą lenkia gražumu ir įmantrumu. Nusidriekę palei pakrantes ant uolų ar kokiose jaukiose oazėse. Entuziastai tikrai gali pasigrožėti vaizdais iki soties, net kamuoliuką ne visada pataiko užsižiopsoję.

Kaip lietuvių liaudies patarlė byloja – kas vienam molis, kitam brolis. Taip ir su tom didelėm bangom, jos tikras brolis banglentininkams, kurie čia būriais suvažiuoja ir pro jų banglentes oro uoste vos prasibrauni… Tuo tarpu paprasti piliečiai labai atsargiai turi rinktis kur lįsti į vandenį. Maudymuisi skirtų paplūdimių čia ne itin ir daug. Visur kabo jei ne juoda tai mažų mažiausiai raudona vėliava, skelbianti pavojų!
Populiariausias ir tinkamas maudymuisi yra Lover’s beach (kaip gražiai ispaniškai skamba Playa del amor arba lietuviškai - įsimylėjėlių paplūdimys). Į jį reikia plaukti vandens taxi arba kokia kita vandeny plūduriuojančia priemone (pvz su stikliniu dugnu). Mat anas yra įsispraudęs tarp uolų ir pėsčiom nelabai ten nukeliausi. Baisiai gražu čia ir romantiška. Aš taip girdėjau, pati nebuvau. Yra čia savaime suprantama ir skyrybų paplūdimys. Jame vat maudytis pavojinga.
Tik kaip visada problemėlė - nelabai įsitenka mažam plote visi norintys pakliūti. Suguža masiškai su valtimis, tai tiek ten tos ir romantikos...

Stūkso netoliese ir bangų glamonėjama žymioji uola su arka. Galima turą pasidaryti bei panardyti tuo pačiu. Jau truputį gailiuosi, kad nenuplaukiau pasižvalgyti, būčiau bent akį užmetusi. Gražiai atrodo nuotraukose. Taip pat yra Medano pliažas, esantis Cabo San Lucas ir apstus viešbučių bei pilnutėlis žmonių. Medano yra The place to be, jei nenorite nuobodžiauti ir ieškote naujų draugų bei draugių.

Kaip supratote, jei jau kur bus galima maudytis, tai ir norinčiųjų pakankamai atsiras. O jei norite ramybės, tuomet į milžiniškas bangas galėsite žiūrėti nuo kranto ir svajoti akimis sekdami rausvėjančius debesis horizonte.
Taip darau ir aš. Susirangau tuščiame pliaže ant gulto ir stebiu bangų šokį... Po 30-ties laipsnių karščio, vakaro vėsa itin maloni. Sūrus vėjas slysta odos paviršiumi. Balti vandens purslai vis priartėja, nutolsta, priatėja, nutolsta... Ir greit imu jaustis tarsi kitame pasaulyje. Kur ramu ir gera. Nėra nieko daugiau, tik jūra ir rausvėjantis dangus... Temsta čia anksti. Pajūryje užsidega deglai ir išnešami stalai. Ruošiamasi ir puošiamasi romantiškoms vakarienėms bei vakaro linksmybėms.

Reikia pažymėti, kad Baja California (su visom Los Cabos) nubalsuota kaip viena saugiausių vietovių Meksikoje. Mafijozai tikriausiai tingi dirbti per atostogas.
............................................................................................................

Užverčiame paskutinį katalogo puslapį ir paliekame ant stalo.
Kaip gražiai pas mus už lango krenta snaigės ir spaudžia šaltukas.