Tequila (iš prisiminimų apie Meksiką kraitelės)
Jei iš gyvenimo gavai citrinų, paprašyk dar ir druskos, prigriebk tekilos ir pasikviesk mane.
Tekilos pavadinimas kilęs nuo Tequila miesto Meksikos Jalisco (liet. Chalisko) valstijoje, esačio maždaug 60 km nuo Guadalajaros. Jis įsikūręs vulkano papėdėje ir apsuptas į tolį nusidriekusių agavu laukų su daugybe susispietusių tekilos varyklų - daryklų. Nors dabar šis gėrimas gaminamas ir penkiose kitose Meksikos valstijose, tačiau geriausia ir autentiškiausia Tekila tiekiama Jalisco. Meksikoje veikia ir daug nedidelių, šeimyninių tekilos varyklų išsibarsčiusių bele kur.
Kokiais gi kitais tikslais ten apsilankytume, jei ne sudalyvauti eskursijoje po Tekilos daryklą. Lengviausia žinoma nuvykti mašina, tačiau turistinių atrakcijų mėgėjams ar aktyviems tekilos degustuotojams smagesne alternatyva yra Tequila express traukinys, kursuojantis tarp Guadalajaros ir Tequilos. Jame vyksta Tekilos degustacijos, mariachi koncertai ir visos kitos neva turistines pramogos, keliančios atvykėlių ūpą. O ką jau bekalbėti apie gausų autobusų, ekskursijų, turų bei gidų pasirinkimą. Juk šiaip ar taip tai populiariausia day trip iš Guadalajaros. Dabar šis regionas įtrauktas ir į Unesco sąrašą, kas dar labiau padidino lankytojų antlpūdį. Mes pasirinkome papraščiausią bei nepriklausomiausią būdą ten nukakti ir keliavome mašina. Pakeliui dar buvome sustabdyti pareigūnų su šautuvais mašinos apžiūrai ir dokumentų patikrai, kas Meksikoje visai nestebina ir dažnai pasitaiko.
Na bet štai laimingai pasiekėme Tekilos miestą ir pasiklausėme vietinių, kur gi čia galėtume rasti Tekilos daryklą ir įdėmiau ją apžiūrėti. Vaikinukas ant dviračio buvo labai paslaugus ir mostelėjo sekti įkandin. Taip atsidūrėme prie didelių geležinių vartų, atsiveriančių į Tekilos Meką. Tikriausiai ekskursijos vyksta gan dažnai, nes mes kaip tik pataikėme į vienos pradžią ir buvome maloniai pakviesti prisijungti.
Bene pats didžiausias nesusipratimas ir mitas apie tekilą yra tas, kad ji gaminama iš kaktusų. Lengva įsivaizduoti kaip sombrerais pasidabinę meksikiečiai laigo po dykumą kapodami kaktusus, nupešioję spyglius sumala juos ir užraugia tekilą. Anaiptol iš kaktusų nėra gaminamas ne tik šis, bet ir joks kitas akoholinis gėrimas. Tekila gaminama iš agavų. Tačiau jų sodinimas, auginimas ir derliaus nuėmimas vis dar atliekamas vietinių fermerių be jokių technologinių įmantrybių. Šiam veiksmui iliustruoti pasiskolinau nuotrauką iš interneto.
Tekilai pagaminti reikalingos distiliuotos agavos šerdies sultys. Pati šerdis vadinama pina (isp ananasas), nes tikrai primena gigantišką ananasą ir gali sverti iki 40 kilogramų. Prieš šimtus metų agavos lapų pluoštas buvo naudojamas sandalams, kilimams, aprangai, virvėms, popieriui ar kitiems rakandams ir mažmožiams gaminti, tačiau niekas nesusimąstė apie pinos panaudojimą. Ji buvo išmetama lauk kaip bevertė. Kiek vėliau vietiniai pastebėjo, kad išmestos atliekos ne dvokia, o saldžiai kvepia ir galiausiai išrado jų panaudojimo būdą. Turi praeiti mažiausiai aštuoni metai, kol agava pakankamai subręs ir iš jos bus gaminama tekila. Iš vienos subrendusios agavos galima pagaminti penkis butelius šio tauraus gėrimo.
Prieš atsirandant technologinėms naujovėms ir patogumams, sunkųjį darbą atlikdavo arkliai ir spaudimo procesas atrodė šitaip.
Šiais laikais be jokios abejonės procesas yra automatizuotas ir modernizuotas.Turas vinguriuoja po distiliavimo cechus, kur galima apžiūrėti visokiausių dydžių bei tūrių katilus ir cisternas. Taipogi pasiklausyti pasakojimų apie gamybos procesus bei subtilybes. Tekilos atsiradimo procesas vyksta taip: sukapotos agavių šerdys kaitinamos, kad jose esantis krakmolas virstų cukrumi, tuomet spaudžiamos tamsios sultys, jos rauginamos ir galiausiai distiluojamos... Kuo daugiau distiliuojama - tuo stipresnis gėrimas pasigamina. Jei reikia subalansuoti alkoholio stiprumą, skiedžiama vandeniu. Įdomus faktas, kad vietiniam naudojimui gaminama stipresnė tekila, o eksportui silpnesnė.
Na ir žinoma maloniausia dalis - degustavimas. Po šio turo mes jau turėjome būti pasikaustę tekilos klausimais ir išmanyti reikalingas subtilybes. Malonus pastebėjimas tas, kad ji neturi šildančio efekto kaip, kad degtinė ir tinka skanauti esant karštam klimatui. Tekilos gėrimo tradicija užkandant šią citrina ir nulaižant nuo riešo druską yra kilusi iš JAV. Meksikiečiai tekilą tiesiog gurkščioja mažais gurkšneliais ir niekada vienu mauku, taip pat mėgsta užsigerti sangrita – pomidorų, pipirų ir apelsinų sulčių mišiniu. Nors vakarietiškiems gomuriams druska sumažina deginantį gerklės pojūtį, o rūgštus vaisius subalansuoja ir sušvelnina skonį, patys meksikiečiai įsitikinę, kad šie priedai tiesion užmuša tikrąjį tekilos skonį. Prieš atsirandant mažiems stikliukams Meksikiečių kaubojai tekilą ragaudavo iš ižgremžtų buliaus ragų, tačiau dabar yra patvirtinta net „oficiali tekilos taurė”, kuri yra tulpės formos ir ant aukštos kojelės, tad, anot meksikiečių, šitokioje taurėje turėtų atsiskleisti visos tekilos skoninės savybės. Šiaip ar taip nelabai dažnai pamatysi meksikietį elegantiškai ragaujant tekilą iš tokios taurės. Dažniausiai naudojami paprasti stikiukai (angl. Shotai). Tuo tarpu pasaulyje galima aptikti kuo įvairiausių skanavimo būdų, kaip antai Vokietijoje tekila geriama su cinamonu ir apelsinu, o Australijoje vietoj citrinos naudojamos ananasų sultys.
Tekilos rūšys:
Balta arba sidabrinė (blanco arba silver) - jauna, nebrandinta, skaidri tekila. Paprastai geriama su druska ir citrina.
Jauna arba auksinė (gold arba joven) - jauna nebrandinta tekila, į kurią dėta karamelės, fruktozės, glicerino ir kitų prieskonių.Kuo ilgiau brandinama tekila, tuo ji įgauna sodresnę spalvą, tačiau šiuo atveju spalvą ir skonį suteikia karamelė bei kiti priedai.
Išlaikyta arba pailsejusi (resposado) - tekila, brandinta ąžuolo statinėje ne trumpiau 2 mėnesių.
Ilgai brandinta (anejo) - tekila, išlaikyta ąžuolo statinėje ilgiau nei 1 metus. Ši tekila negeriama su druska ir citrina, nes ji labai švelni.
Dar gali būti ir itin ilgai brandinta tekila (extra anejo), išbuvusi ąžuolo statinėje ilgiau nei tris metus.
Na jei jau turi tekilos, tai kaip gi apsieisi be margaritos?
Tekilos pavadinimas kilęs nuo Tequila miesto Meksikos Jalisco (liet. Chalisko) valstijoje, esačio maždaug 60 km nuo Guadalajaros. Jis įsikūręs vulkano papėdėje ir apsuptas į tolį nusidriekusių agavu laukų su daugybe susispietusių tekilos varyklų - daryklų. Nors dabar šis gėrimas gaminamas ir penkiose kitose Meksikos valstijose, tačiau geriausia ir autentiškiausia Tekila tiekiama Jalisco. Meksikoje veikia ir daug nedidelių, šeimyninių tekilos varyklų išsibarsčiusių bele kur.
Kokiais gi kitais tikslais ten apsilankytume, jei ne sudalyvauti eskursijoje po Tekilos daryklą. Lengviausia žinoma nuvykti mašina, tačiau turistinių atrakcijų mėgėjams ar aktyviems tekilos degustuotojams smagesne alternatyva yra Tequila express traukinys, kursuojantis tarp Guadalajaros ir Tequilos. Jame vyksta Tekilos degustacijos, mariachi koncertai ir visos kitos neva turistines pramogos, keliančios atvykėlių ūpą. O ką jau bekalbėti apie gausų autobusų, ekskursijų, turų bei gidų pasirinkimą. Juk šiaip ar taip tai populiariausia day trip iš Guadalajaros. Dabar šis regionas įtrauktas ir į Unesco sąrašą, kas dar labiau padidino lankytojų antlpūdį. Mes pasirinkome papraščiausią bei nepriklausomiausią būdą ten nukakti ir keliavome mašina. Pakeliui dar buvome sustabdyti pareigūnų su šautuvais mašinos apžiūrai ir dokumentų patikrai, kas Meksikoje visai nestebina ir dažnai pasitaiko.
Na bet štai laimingai pasiekėme Tekilos miestą ir pasiklausėme vietinių, kur gi čia galėtume rasti Tekilos daryklą ir įdėmiau ją apžiūrėti. Vaikinukas ant dviračio buvo labai paslaugus ir mostelėjo sekti įkandin. Taip atsidūrėme prie didelių geležinių vartų, atsiveriančių į Tekilos Meką. Tikriausiai ekskursijos vyksta gan dažnai, nes mes kaip tik pataikėme į vienos pradžią ir buvome maloniai pakviesti prisijungti.
Bene pats didžiausias nesusipratimas ir mitas apie tekilą yra tas, kad ji gaminama iš kaktusų. Lengva įsivaizduoti kaip sombrerais pasidabinę meksikiečiai laigo po dykumą kapodami kaktusus, nupešioję spyglius sumala juos ir užraugia tekilą. Anaiptol iš kaktusų nėra gaminamas ne tik šis, bet ir joks kitas akoholinis gėrimas. Tekila gaminama iš agavų. Tačiau jų sodinimas, auginimas ir derliaus nuėmimas vis dar atliekamas vietinių fermerių be jokių technologinių įmantrybių. Šiam veiksmui iliustruoti pasiskolinau nuotrauką iš interneto.
Tekilai pagaminti reikalingos distiliuotos agavos šerdies sultys. Pati šerdis vadinama pina (isp ananasas), nes tikrai primena gigantišką ananasą ir gali sverti iki 40 kilogramų. Prieš šimtus metų agavos lapų pluoštas buvo naudojamas sandalams, kilimams, aprangai, virvėms, popieriui ar kitiems rakandams ir mažmožiams gaminti, tačiau niekas nesusimąstė apie pinos panaudojimą. Ji buvo išmetama lauk kaip bevertė. Kiek vėliau vietiniai pastebėjo, kad išmestos atliekos ne dvokia, o saldžiai kvepia ir galiausiai išrado jų panaudojimo būdą. Turi praeiti mažiausiai aštuoni metai, kol agava pakankamai subręs ir iš jos bus gaminama tekila. Iš vienos subrendusios agavos galima pagaminti penkis butelius šio tauraus gėrimo.
Prieš atsirandant technologinėms naujovėms ir patogumams, sunkųjį darbą atlikdavo arkliai ir spaudimo procesas atrodė šitaip.
Šiais laikais be jokios abejonės procesas yra automatizuotas ir modernizuotas.Turas vinguriuoja po distiliavimo cechus, kur galima apžiūrėti visokiausių dydžių bei tūrių katilus ir cisternas. Taipogi pasiklausyti pasakojimų apie gamybos procesus bei subtilybes. Tekilos atsiradimo procesas vyksta taip: sukapotos agavių šerdys kaitinamos, kad jose esantis krakmolas virstų cukrumi, tuomet spaudžiamos tamsios sultys, jos rauginamos ir galiausiai distiluojamos... Kuo daugiau distiliuojama - tuo stipresnis gėrimas pasigamina. Jei reikia subalansuoti alkoholio stiprumą, skiedžiama vandeniu. Įdomus faktas, kad vietiniam naudojimui gaminama stipresnė tekila, o eksportui silpnesnė.
Na ir žinoma maloniausia dalis - degustavimas. Po šio turo mes jau turėjome būti pasikaustę tekilos klausimais ir išmanyti reikalingas subtilybes. Malonus pastebėjimas tas, kad ji neturi šildančio efekto kaip, kad degtinė ir tinka skanauti esant karštam klimatui. Tekilos gėrimo tradicija užkandant šią citrina ir nulaižant nuo riešo druską yra kilusi iš JAV. Meksikiečiai tekilą tiesiog gurkščioja mažais gurkšneliais ir niekada vienu mauku, taip pat mėgsta užsigerti sangrita – pomidorų, pipirų ir apelsinų sulčių mišiniu. Nors vakarietiškiems gomuriams druska sumažina deginantį gerklės pojūtį, o rūgštus vaisius subalansuoja ir sušvelnina skonį, patys meksikiečiai įsitikinę, kad šie priedai tiesion užmuša tikrąjį tekilos skonį. Prieš atsirandant mažiems stikliukams Meksikiečių kaubojai tekilą ragaudavo iš ižgremžtų buliaus ragų, tačiau dabar yra patvirtinta net „oficiali tekilos taurė”, kuri yra tulpės formos ir ant aukštos kojelės, tad, anot meksikiečių, šitokioje taurėje turėtų atsiskleisti visos tekilos skoninės savybės. Šiaip ar taip nelabai dažnai pamatysi meksikietį elegantiškai ragaujant tekilą iš tokios taurės. Dažniausiai naudojami paprasti stikiukai (angl. Shotai). Tuo tarpu pasaulyje galima aptikti kuo įvairiausių skanavimo būdų, kaip antai Vokietijoje tekila geriama su cinamonu ir apelsinu, o Australijoje vietoj citrinos naudojamos ananasų sultys.
Tekilos rūšys:
Balta arba sidabrinė (blanco arba silver) - jauna, nebrandinta, skaidri tekila. Paprastai geriama su druska ir citrina.
Jauna arba auksinė (gold arba joven) - jauna nebrandinta tekila, į kurią dėta karamelės, fruktozės, glicerino ir kitų prieskonių.Kuo ilgiau brandinama tekila, tuo ji įgauna sodresnę spalvą, tačiau šiuo atveju spalvą ir skonį suteikia karamelė bei kiti priedai.
Išlaikyta arba pailsejusi (resposado) - tekila, brandinta ąžuolo statinėje ne trumpiau 2 mėnesių.
Ilgai brandinta (anejo) - tekila, išlaikyta ąžuolo statinėje ilgiau nei 1 metus. Ši tekila negeriama su druska ir citrina, nes ji labai švelni.
Dar gali būti ir itin ilgai brandinta tekila (extra anejo), išbuvusi ąžuolo statinėje ilgiau nei tris metus.
Na jei jau turi tekilos, tai kaip gi apsieisi be margaritos?
Comments
Post a Comment