La Pradera ispaniškas restoranas ir ledai žiemą

Vakar užbaigėme dar vieną ispanų kalbos kurso ciklą. Išmokome šį bei tą apie būtuosius laikus. Reiks dabar pačiai mokytis linksniuoti ir asmenuoti, kad viską puikiai įsiminčiau ir nepamirščiau niekada. Ciklo pabaigai atšvęsti šį kartą užsukome į ispaniškų tapų restoraną La Pradera Londono Šiaurėje. Geltonai nutapytomis sienomis, apkabinėtomis spalvotomis lėkštėmis (ir aš tokių porą turiu iš Ispanijos, tik mini versijas) restoranėlis skleidė bent šiek tiek šviesos ir šilumos šių didžių šalčių laikotarpiu. Taip, pas mus prasidėjo neišpasakytas atšalimas, o savaitgalį visi nekantriai laukiame sniego. Žinoma pirmiausia užsisakėme Riojos. Butelys buvo gan šaltas (gal jį laiko lauke?), taigi padėjome kuriam laikui prie radiatoriaus, kad sušiltų vargšelis. Na ir tuomet jau atėjo tapų, tapaičių eilė. Patatas bravas, griliniti kalmarai, baklažanai su sūriu, chiorizo, alyvuogės, kardžuvė sidro padaže… Ir dar daug kitų gerybių pabiro ant mūsų stalo. Ragavome, džiaugėmės, užgėrėm Rioja ir kalbėjome apie gyvenimiškas vertybes. Pavyzdžiui apie tai ar grąžintume piniginę jei netikėtai ją rastumėm? Vieningai nutarėm, kad jei rastumėm piniginę, tai tikrai grąžintumėm, bet jei šiaip voliotųsi banknotas ant žemės, ta neimtumėm šūkalioti, kam jis priklauso. Greit atsirastų daug savininkų. Tuomet Robertas papasakojo istoriją apie tai, kad kadais gyveno toks žmogelis, kuris nepasitikėjo bankais ir visus savo pinigus laikė polietileniniame maišelyje. Maža to bijojo juos net namie palikti, todėl vežiojosi visur su savim mašinoje. Vieną kartą, vėl kažkur jam išsiruošus, pasidėjo pinigus ant mašinos stogo ir pamiršo. Šieji nukrito ir pabiro aplink. Taip tą dieną kažkas praturtėjo keliomis dešimtimis tūkstančių pinigų… Va tokia štai pamokoma istorija nutiko. Todėl mieli vaikučiai laikykite pinigus banke. Ypač jei jų susitaupo, kai nebrangiai vakarieniauji ir sumoki viso labo 13 svarų už vakarienę. Netgi su arbatpinigiais.
Dar ta pačia proga noriu pasidalinti svarbia informacija apie tai kaip Rusai mėgsta ledus žiemą. Ilgokai ginčyjausi su gerbiamu Robertu apie šį fenomeną, bet jis man net nepaneigiamų įrodymų atsiuntė.