Portugalija - Trecia diena - Alkobaca (nakvyne), Obidos, Nazare, Batalha, Fatima, Tomar

Obidos

Óbidos - vienas zavingiausiu Portugalijos miesteliu, apsuptas viduramzių tvirtoves sienomis, it kokia karuna. Jomis netgi galima apeiti visa miesteli! Zinoma tiems kuriu nekamuojo aukscio baime si atrakcija labai smagi. Taciau man asmeniskai virpejo kojos, svaigo galva, o rankos tiesesi laikytis sienos atramos.

Siena yra tik is vienos puses, o kita staigiai leidziasi zemyn kokius 10-15 metru ir nera jokiu apsaugu. Taigi atsargumas yra kiekvieno asmeninis reikalas. Taip glausdamsi prie atramines puses ir stengdamasi neziureti zemnyn drasiai apejau visa siena. Deja mano kolegoms vis tekdavo manes laukti, nes ju aukscio baime nekamavo ir jie sauniai pozavo nuotraukoms nuleide kojas nuo sienos.


Taigi Obidos XIII a. buvo vestuvine dovana busimai karaliaus Dinio zmonai. Dabar jame karta per metus vyksta sokolado festivaliai. Taciau net ir ne festivaliu metu verta isbandyti puiku Obidieciu isradima ginjinha. Sokoladinius stikliukus su vysniu likeriu, is kuriu isgeri likeri, o po to suvalgai. Kas gali but skaniau?

Todel mes gausiai apsirupinome stikliukais bei likeriu. Kokia laime kad jie neistirpo ir buvo skaniai suvartoti.
Miestelyje gyvena amatininkai, kurie daro savo dirbinius tiesiog ant gatvės, arba savo parduotuvėlėse.Visi namai idealiai sutvarkyti, langines papuostos gelemis. Grazus senovinis miestelis, kaip is atvirutės.


Nazare

Nedidelis buves zvejų miestelis, o dabar viesbuciu ir turistu miestelis, kuriame galima ne tik paragauti sviezios zuvies bei juros gerybiu patiekalu ar pamatyti, kaip sauleje dziovinama zuvis, bet ir pasidziaugti papludimiu bei pasigrozeti tradiciniais moteru drabuziais su 7 sijonais. Jais mes nepasigrozejome, nes apie sia idomybe suzinojau tik grizus namo. Taciau juros gerybemis pasidziaugeme restorane tiesiai papludimyje prie pat vandenyno. Skaniai pavalgeme vietines jovalines sriubos, isvirtos is visko ka tikriausiais suzvejojo ta diena: zuvu, kreveciu, moliusku, ryziu, makaronu ir etc. Bei isgereme sangrijos. Pabuvojome tik apatineje (viesbutineje ir turistineje) miestelio dalyje, nors tikriausiai nerealus vaizdas bei visas senamiestis yra ant didziules uolos. Tingejome i ja kabarotis, todel nuejome padukti i pliaziuka. Ten beselstant musu vos nenunese vejas i milziniskas bangas, i kurias ikrites tikriausiai nelengvai beiisikapstytum... Taciau bent jau nebuvo taip salta. Deja ausis vistiek siek tiek perpute.

Batalha

Aplankeme ir Batalha vienuolyna. Ties pries vaziuodami i si miesteli nelabai zinojome ko ten ieskome. Jis tiesiog buvo apibreztas Austes zemelapyje. Taciau kai pries akis isdygo milziniskas gotikinis statinys, jau nebekilo abejoniu kad butent jo aplankyti cia ir susirinkome. Taigi vienuolynas, pastatytas XIV a. Karaliaus Dzoano isakymu Sv. Mergeles Marijos garbei, laikomas gotikinio stiliaus sedevru ir yra įtrauktas į UNESCO paveldo sarasa. Kai kurios koplycios neuzbaigtos, ta liudijo vaiduokliski didziuliai langai bei stiklu… Pastatas buvo uzdarytas, todel vidaus nepamateme.

Taciau buvo smagu pamedituoti bei pasokimeti didziuleje aiksteje ir apziureti pastata ivairiais rakursais.

Tomar

Zinomas savo didele sventykla-vienuolynu ir salia esancia pilimi, kuriuos dar 1162 metais ikūrė Tamplieriu ordino vienuoliai. Ji kaip ginybinė pilis garbingai atlaikiusi priesų puolimus. Apie 1312m. tamplieriu judejimas Europoje buvo numalsintas. Portugalijoje ordino likuciai ir jiems prijauciantys susivienijo ir įkurė Kristaus ordina. Sis ordinas 1357m. persikraustė i pili, kuri ir tapo ju bustine. Per amzius keitesi pilies seimininkai, jais buvo ivairus karaliai, kurie beveik kiekvienas uzsakydavo praplesti pilies statinius, pagrazinti juos papuosimais. Savaime suprantama sis staitnys stukso ant kalvos i kuria mes pasivarginome kabarotis. Nors kiek girdejome pilis labai ir net labai ispudinga ir verta aplankymo, kaip is Dano Browno „Da Vinčio kodo" plaukusi. Be to, Tomaras jaukus ir grazus miestelis su ramiu parkeliu, uztvankele ir maloniais žmonėmis.
Ta sakau ne siaip sau. Kavines kurioje valgem pyragelius pardaveja buvo tokia maloni, tokia jau maloni, kad mes net apsalome nuo jos paslaugumo. Is pradziu dare mums Irish cofee kurios nera nei meniu, nei ji pati ja kada nors buvo dariusi. Gavosi labai skani, gal kiek per stipri, bet vistiek puiki.
Veliau mums dailiai bei tiksliai nupiese zemelapi kaip rasti prekybos centra. Kuris deja buvo uzdarytas, nes buvo sekmadienio vakaras ir be to velykos. Tai nusipirkom maisto McDonalde, kuris buvo sausakimsas zmoniu.
Pastatų sienų, lubų bei grindų dekoravimo plytelėmis Portugalijoje pradininkai (XVI a.) - maurai. Iš mėlynos ir baltos arba įvairių spalvų kuriamos nuostabios mozaikos, kai kur - konkretūs siužetai, istoriniai įvykiai, religiniai paveikslai. Kitą pusę užrėmusi didžioji Ispanija, šią portugalai, švelniai tariant, ne itin myli.
„Blogas vėjas pučia nuo Ispanijos..." - šis senas posakis apibendrina bendrą nuostatą, kad iš kaimynės nevalia tikėtis nieko gero. Net santuokos tarp šių šalių piliečių retos ir nepageidaujamos. Taigi viešėdami Portugalijoje šiukštu nelyginkite ispanų ir portugalų, nes įžeisite vietinius.