Atvirukų maršrutais pagal laisvą grafiką

Geriausias ir protingiausias dalykas, kurį sugalvojome padaryti Krabi, tai pasisamdyti valtį visai dienai. Pamačiusi žmonių kiekius visur, kur bestatytum koją, supratau kad vienintelė vieta nuo jų išsisukti tebus mūsų maža transporto priemonė ant vandens. Plauki kur nori, kada nori, sustoji, kur pageidauji. Tikrai verta sumokėti daugiau, kad nesigrūsti sausakimšam laive nusipirkus ekskursiją. Man jau Londono metro užtenka, kad ir per atostogas dar su tuo taikstyčiausi. Be to jei didesnė žmonių grupė, tai gaunasi vos ne tokia pati kaina. Mes žinoma už tą valtį permokėjome (ir vėl! Nieko čia naujo). Pirkome iš vienos agentūros, kuri nepasikuklino pasiimti sau nemenką procentą. Tačiau po ilgų derybų visgi pasiekėm priimtiną kainą. Manau geriausia eiti tiesiai į prieplauką ir pasiklausinėti pačių valtininkų už kiek jie galėtų paplukdyti arba net ir oficialim valčių kioskelyje tikriausiai galima užsisakyti visai dienai. Kaina turėtų būti apie 2000 batų (40 GBP), o gal ir dar mažiau. Bent jau tiek tikėjosi gauti mūsų berniukas-valteliukas, tačiau sekė ilgas aiškinimasis, kad mes jau dalį sumokėjom agentūrai ir kam kokia dalis priklauso. Galiausiai jis kažkam pasiskambinęs nusiramino ir išleido mus į krantą. Kaina priklauso nuo to, kur nori plaukti, jei kur toliau iki kokios Koh Phi Phi žinoma atsieis brangiau. 

Mes apiplaukėme populiarių artimesnių salų maršrutą, apie kurį daug neturiu pasakyti. Jis skirtas atvirukinėm nuotraukom įamžinti, pasimėgauti baltu smėliuku, žydru vandeniuku ir kaitria saulyte, kaip kad visi atostogautojai ir daro. 

Tub and Mor Islands - Tarp šių salelių atoslūgio metu atsiveria takas. Juo mes kaip tik ir nusigavome į kitą pusę. Kol pliažinomės vanduo spėjo užkilti ir vienintelis mokantis plaukti žmogus (t.y. aš) turėjo kapanotis atgal ir susirasti valtininką, idant jis priplauktų ir susirinktų nemokantį plaukti žmogų su daiktais. Tiesa, kadangi nevalgėme pusryčių labai nudžiugom saloje pamatę bakūžę-kavinę ir tikėjomės bent jau kokį vaisių kokteilį gauti. Deja buvo pasakyta, kad nėra elektros, taigi galim šiaip nusipirkti arba mangą, arba bananą (tai buvo viskas, ką jie turėjo valgomo). Sunku apsispręsti kai toks didelis pasirinkimas… Nusipirkau bananą. 

Chicken Island - Iš šono ji žinoma primena vištą. Joje neišlipom, tik sustojom šone pasnorklinti. Mano dideliam džiaugsmui krūva valčių, sustojusių populiarioj snorklinimo vietelėj po kokių 10 minučių pasikėlė inkarus ir išplaukė į sekantį tašką, palikdami visas žuvis ir koralus man vienai. Na gerai, gal dar keletui kitų žmogelių besiniurkdančių tolėliau. Turiu paprėžti, kad su nelabai sveika koja sugebėjau išsiropšti ir vėl įsirioglinti į valtį, beigi dar pasiplaukioti kurį laiką, kas žiūrint iš dabartinio taško man atrodo neįtikėtinas dalykas. 

Poda Island - Žymi baltu smėliu, smaragdiniu vandeniu ir žinoma iš jo kyšančia uola, kurią tikriausiai matėte daugybėje Tailando kelionių brošiūrų. Spėkit, ko jose nesimato? Ogi šiukšlių ir daugybės poilsiautojų. Pagal agentūrų grafiką visi čia suplaukia pietauti. Pakrantėje buvo tiek priparkuota valčių, kad priminė kokią jūros šventę ne kitaip. Visi šlamštė, ką spėjo nugriebti ir šiukšlino aplink nesikuklindami, nes nebuvo šiukšlių dėžių! Tikriausiai tam, kad būtų sukurtos darbo vietos tas šiukšles surinkti. Laimei kiek vėliau žmonių praretėjo (nes turai išgabeno juos į sekantį tašką), tai buvo galima sau gražiai pasifotografuoti. Taigi dabar ir aš turiu tikrų atvirukinių nuotraukų, kurias galiu su pasididžiavimu visiems rodyti. Beigi prisiminimų apie pustuščio pliažo grožį.

Phra Nang Cave (Railay) - Paplūdimys kitoj Railay pusiasalio pusėj, kur visi atsidangina pasižiūrėti must-see olos. Krūva keistų vyriškų organų skulptūrų beje turėjo didelę reikšmė senovės žvejams, kurie atnešdavo aukas mitinei olos princesei tikėdamiesi būti apsaugoti nuo pavojaus ir susilaukti sėkmės. Beje, Bankoke taip pat galima rasti šventyklą su panašiom skulptūrom, jei norėtųsi pamatyti daugiau. Man asmeniškai užteko ir šitų. Labai keista vieta turiu pasakyti, bet paplūdimys gražus.