Sun shines bright down in Acapulco

Ar girdėjote neseną istoriją apie 20 turistų, pagrobtų Akapulke? Vėliau buvo rasta masinė kapavietė, kur įtariama tie turistai ir buvo pakasti. Buuu... Ar jau baisu? Ką gi, jei bijai vilko - neik į mišką, o jei bijai mafijos - nevažiuok į Meksiką. Kartelių karai čia niekam ne paslaptis. Tačiau nėra taip, kad vos išejus į gatvę tave kėsinasi pagrobti ar apiplėšti. Žmonės čia sau ramiai gyvena, džiaugiasi saule... O turistai vis važiuoja ir ne visi jie grobiami...
Acapulkas nėra šiaip koks kurortas, dirbtinai įkurdintas in the middle of nowhere. Tai vienas didžiausių miestų Ramiojo vandenyno pakrantėje (apie 700 000 gyventojų). Jis jau nuo seno tarnavo ispanams kaip vienintelis uostas „Naujajame Pasaulyje“, priimantis prekybinius laivus iš Filipinų ir Kinijos. Būtent per jį buvo atvežami prieskoniai į Amerikos žemyną. Miestas augo, plėtėsi, statėsi daugiaukščius...
Be jokios abejonės 1950-ieji - Akapulko šlovės ir blizgesio laikas. Jis patapo Ramiojo vandenyno brangakmeniu, elegantišku, prabangiu kurortu, kur mielai ilsėjosi bei pirko namus Holivudo žvaigždūnai ir milijonieriai, aidėjo Frank Sinatra dainos, ponas Kenedy leido medaus mėnesį, o Elisabeth Taylor šventė vestuves. Gerai, bent vienas iš aštuonių vestuvių. Viskas tviskėjo prabanga, buvo sukami Holivudo filmai, filmavosi Elvis Preslis ir visi turčiai mėgavosi saule bei gėrė šampaną. This is no time for siesta, this is time for fun - dainavo ponas Preslis.
Ilgainiui deja šio kurorto šviesa priblėso, viešbučiai nubluko, o šlovė iškeliavo atostogauti kitur. Galbūt į Kankuną ar Los Cabos. Tačiau kažkokia ypatinga aura išliko. Tai miestas su istorija ir praeitim, netgi galima sakyti, turintis viešbutinį senamiestį.
Aš čia neturėjau progos apsistoti viešbutyje ir įvertinti nors vieno iš jų būklę, mat lankiausi pas pažįstamus. Buvome nuėję į pliažą šalimais namų. Jame šėlo didžiulės bangos, todėl maudytis nebuvo nei saugu, nei patogu. Taip pat aplink bastėsi suvenyrų ir kitokių niekų pardavėjai. Turint omeny, kad mes buvome vos ne vieninteliai žmonės prie jūros, įtariu, kad verslas sekėsi nekaip.

Vakarop, jau pakankamai pasidžiaugę jūra ir saule pakilome ant kalvos pasigrožėti įlankos vaizdu. O vėliau nusileidome ir į mieto centrą. Kontrastai kaip ir visur kitur Meksikoje nebestebina. Pasukus vos per kelias gatves nuo viešbučių atsiveria įprasta meksikiečių kasdienybė. T.y. nešvarios gatvės, atsilupę dažai ir keistos išvaizdos piliečiai.
Šiaip ar taip, galima sakyti, kad Akapulkas iš naujo atgimsta ir vėl traukia keliautojus. Pastaraisiais metais buvo atlikta nemažai restauravimo darbų, viešbučiai atnaujinti, vandenys aplink miestą išvalyti nuo taršos, viskas pagražinta ir nublizginta. Taigi atvykėliai gali smagiai džiaugtis šviežiais paplūdimiais, saule ir didžiulių viešbučių komfortu. Be to yra įsikūrusi naujutėlaitė deimantinė zona, kur išsidėstę tik nauji ir modernūs viešbučiai. Tuo tarpu senoviniai daugiaukščiai stūkso Acapulco įlankoje.
Taigi ką galima šičia nuveikti atvykus atostogų? Ar galbūt kokio medaus menesio, kas yra labiau populiaru meksikiečių tarpe? Akapulkas labiau meksikietiškas miestas ir ne taip baisiai apgultas amerikiečių, kaip nauji kurortai.

Pirmiausia žinoma vilioja puikiausi paplūdimiai. Vieni labiau urbanizuoti, kiti nuošalesni. Su skėčiais, gultais, kokteiliais ir įkyriais pardavėjais. Viskas kaip priklauso.
Netoliese rymo Isla de la Roqueta į, kurią verta užsukti pasiilgus tylos ir ramybės. Ten nusigauti galima vandens taxi (kaina apie 3 USD) arba turistinėmis valtimis su stikliniu dugnu, tuo pačiu pasidarant trumpą ekskursiją. Čia ramesnė aplinka, džiunglės, galima gėrėtis Akapulko kontūrais horizonte.
Nardymo mėgėjai po vandeniu aptiks paskendusius laivus, sienas, olas bei mažyčius koralus. Bijantys nerti per giliai, gali išbandyti snorklingą (t.y. plūduriavimą paviršiuje su akvalangu) ir gaudyti rankomis žuvis. Jei nesinori jų gaudyti rankomis, galima išplaukti ir į rimtą žvejybą vidury jūros. Arba šiaip pasiplaukioti jachta, motorine valtimi ar vandens motociklu.
Saulėlydžiai čia nuostabūs. Ir saulė leidžiasi būtent į jūrą, mat miestas yra vakaruose.
Na, o saulei nusileidus prasideda naujas, naktinis gyvenimas. Ne kiekvienas miestas galėtų konkuruoti su Acapulco moderniais naktiniais klubais bei pramogų ir restoranų įvairove. Viskas čia virte verda, ir kepte kepa.
Žinoma kaip gi apsiesi ir be pagrindinės šio kurorto atrakcijos, tapusios miesto simboliu bei tapatybe - nėrikų nuo uolų.

Galima išvysti, kaip nuo La Quebrada uolų drąsuoliai neria į 150 pėdų gylio siaurą, bangų plakamą tarpeklį. Momentas pasirenkamas taip tiksliai apskaičiavus, jog neriantysis vandenį pasiekia kaip tik tuo metus kai tarpeklį užlieja bangos. Jos sumikština smūgį ir apsaugo nuo sužeidinų, jei šokantysis atsirenktų į uolas. Po kelių minučių tarpeklis pavirsta į kunkuliuojančią Jacuzzy, kur plakasi vandens purslai, tačiau šuolininkas jau dažniausiai būna pasiekęs krantą. Visa ši adrenalino pilna istorija prasidėjo nuo kelių entuziastų, ieškojusių aštrių pojūčių. Vėliau nedidelė grupelė patapo tarptautine sensacija ir dabar netgi organizuojami šokinėjimo nuo uolų čempionatai. Pasirodymai vyksta kiekvieną dieną ir sutraukia minias smalsuolių. Vos ne kievienas suvenyras turi uolų šokinėtojų atvaizdus. Yra ir restoranas isikūręs ant uolos, kad klientai turėtų puikią šou programą. Taip pat galima priplaukti ir su jachta bei gėrėtis vaizdu iš vandens. Žodžiu, norintiems pasipelnyti iš šios pramogus, galimybių netrūksta.

Progų smagiai leisti laiką Akapulke apstu. Saulė skaisčiai šviečia, žmonės šypsosi ir į rankas tau bruka Corona. Saludos Amigos!