Barbadosas. Pirmoji diena: Bottom Bay, kepta žuvis, nauji pažįstami ir šikšnosparniai.

Barbadoso laiko skirtumas nuo Londono yra penkios valandos, todėl įsivažiuoti į naują ritmą nebuvo sunku. Karibuose saulė leidžiasi apie  6 vakaro, o teka apie 6 ryto. Todėl natūraliai diena paankstėjo. Enšteinas buvo teisus, kad laikas yra reliatyvi sąvoka. Skaičiukai laikrodyje tampa kažkokie nereikšmingi. Iki 10 ryto atrodė, kad buvome nuveikusios daugybę dalykų. Pasportavę, pasivaikščioję paplūdimiu, papusryčiavę, išsianalizavę žemėlapius. 

Pusryčiams mums buvo rekomenduotas Road House. Pakeliui vis stodavom ir klausdavom kiekvieno susitikto kaimo gyventojo ar teisinga kryptim judam. Viskas dar taip nepažįstama. Galiausiai pasiekėm ant kalvos įsitaisiusį viešbutėlį su terasa į jūrą, kur ant bangų jau suposi keli banglentininkai. Truputėlį aptrupėjės tinkas ir palmės kiek užstojo vaizdą. Pusryčių lėkštėje paprastumo įsikūnijimas - omletas, vienas pomidoras. O vaisių lėkštėje - su kiviai ir pusė apelsino. Iškart suprantom, kad egzotikos lėkštėje čia nėra ko tikėtis. Kainos beje beveik kaip Londone, galbūt net aukštesnės. Prekybos centre nepatikliai žiūrėjau į dribsnių pakelį kainuojantį 9 US dolerius, t.y. apie 6 UK svarus. Rimtai? Apsipirkę vakarienei jautėmės beveik nieko nenusipirkę ir išleidę krūvas dolerių. Romas žinoma pigesnis nei vynas ir kainuoja tiek pat kiek ir dribsniai.

Tačiau kaip vėliau pastebėjom - viskas arba nieko. Arba kosminės kainos, arba už dyką. 

Draugė nuėjo į vietinį barą nusipirkti cigarečių. 

- Įsivaizduoji, jie neturėjo grąžos, tai paprašė užvešti pinigus vėliau.

Taip, dėl pinigų vietiniai tokie pat atsipūtę kaip ir dėl viso kito. 

Pirmai dienai išsirinkome pietuose esantį Bottom Bay paplūdimį, kuriame pagal aprašyma turėjo būti galima maudytis. Bet tikriausiai tik geriems plaukikams. Nors jūra daug žydresnė nei Cattle Wash, kur mūsų butukas, bet tokia pat nedraugiška. Atrodo, kad įtrauks taip, jog neišsikapstysi. 

Netoliese vyko arši kokosų pardavėjų konkurencija. Kadangi paplūdimys yra tarp uolų įsispraudusiame ruoželyje, vienas užsiemė strateginę vietą mašinų aikštelėje, kad sugaudytu visus atvykstančius, dar nepasiekusius jo konkurento apačioje. Mes ir buvome jo puikus taikinys, nes ramiai pro kokosus praeiti negalėjome. Tačiau nusileidua žemyn, ten jau pasitiko kitas verslininkas.

- Sveiki sveiki, prašom užsukti į mano ofisą. Turiu kokosų, romo ir kriaulių. Puikus vaizdas. 

Į ofisą neužsukome, bet kadangi paplūdimyje be mūsų ir vestuvininkų poros buvo gal dar trys žmonės, jis akivaizdžiai nuobožiavo. Atėjus vidurdieniui vėl prisistatė prie mūsų su žuvimis.

- Ruošiuosi gaminti maistą. Sukursiu laužą ir iškepsiu jums pietus. 

Ilgai nereikėjo laukti, žuvys jau ne už ilgo čirškėjo ant liepsnos, o mes tik akis išpūtę laukėme kas bus toliau. O toliau jis nuskynė du palmių lapus ir patiekė mūsų prabangų patiekalą. Tokie buvo pirmieji įsimintini pietūs Barbadose. Kol žuvis čirškėjo dar ir šikšnosparnius olose pabaidė, kad mums būtų pramoga.

Nežinau ar buvau labai alkana, ar šiaip viskas valgosi skaniau ant balto smėlio su vaizdu į jūrą, bet ta paprasta žuvytė man pasirodė itin skani. Pasirodo pietų paketui dar priklausė ir kokosai. Netrukus mūsų naujasis draugas, kuris prisitatė vardu Secret, įsliuogęs į liauną ir aukštą palmę jau metė žemyn šviežius riešutus. Visa šita atrakcija mums kainavo 20 BDS (kaina labai sutartinė), už ją dar gavau dovanų kriauklę.

- Neturiu grynųjų, gal padovanok man ją, kad prisiminčiau tave ir Barbadosą, - juokdamasi pasakiau.

Kaip jau  minėjau čia niekas nesuka sau dėl nieko galvos, taigi tą kriauklę jis man ir padovanojo. 

Aš slapta džiaugiausi, kad skaičiau knygą ‘Art of Asking’ ir dabar visko drąsiai prašau. Juk blogiausiu atveju žmonės pasakys ne, kas šiaip ar taip nutiktų neprašius. Tai kodėl nepaprašyti? 

Kadangi diena jau sukosi vakarop. Barbadose temsta apie 6 val vakaro, mes susiruošėm ieškoti rimtesnių pietų. Atsisveikinom su Secret ir vos pakilome į aikštelę viršuje tuoj pat prisistatė kaip suprantu kokosų pardavėjo įmonės akcininkas ir partneris. 

- Jūs privalote paragauti kokosų su Romu. Mūsų kokteiliams niekas neprilygs.

- Eee.. Tai kad mes vairuojam?

- Bus labai lengvas, net nepajusite. 

- Mes neturim pinigų.

- Ne bėda. Už dyką. 

- Už dyką? – nepatikliai paklausiau aš. Kaip vėliau paaiškėjo, mums dar ne vieną kartą daug ką siūlė už dyką. Na, tiesa kartu su savo telefono numeriais ir pasiūlymais aprodyti salą, slaptus paplūdimius, padaryti BBQ, paplaukioti laivu ir išgerti nuosavam bare. Taip viskas už gražias akis ir šviesią odą.

Na ką gi išgėrėme tą kokteilį, gavome krūvą patarimų kur valgyti, išsikeisti pinigų ir net tris telefono numerius, kad ko prireikus būtinai skambintumėm. O ypač jei norim kartu važiuot į kažkokius paplūdimius. Pažadėjom kad rytoj čia vėl atvažiuosim ir netrukus pasimatysim, nes tik tai žadėti ir belieka. Kitaip, nelabai žinojom kaip pagaliau užbaigti pokalbį ir važiuoti keistis pinigų, kol neuždarė banko.

Bankas buvo Six Flags miestelio milžiniškame prekybos centre, įrengtame amerikietišku stiliumi. Jame yra supermarketas, degalinė, greito maisto restoranas, grožio salonas, namų apyvokos parduotuvės. Žodžiu visų aplinkinių kaimų traukos centras. 

Išbandėme Barbadosietišką greito maisto tinklą Chefette, kur pagal kokosų draugo rekomendaciją užsisakėme rotti (blynelius) su bulvių ir vištienos įdaru. Aš dar pagal amerikietiškas tradicijas pasiemiau salotų su Ranch padažu. Atlikom visus kitus reikalus. Apsipirkom, aplankėm banką. Vakare gryžome į savo terasą ir prie Barbadosietiško puncho taurės bandėme suvirškinti pirmos dienos įspūdžius bei rinkomės paplūdimius rytojui.