Yra toks posakis 'It's not you, it's me', kuris reiškia, kad mūsų sprendimams ar pasirinkimams kitas žmogus įtakos neturi. Aš galėčiau perfrazuoti jį į kitą pastebėjimą 'It's me, because of you'. Šiandien be galo aiškiai pajutau, kaip mus įtakoja skirtingi žmonės. Su vienais vos susitikus galime kalbėtis apie visą gyvenimą, be jokios įtampos, nejaučiant laiko, nepastebint besikeičiančio peizažo, tik staiga suvokiant, kad jau leidžiasi saulė. Ilgiausias pasivaikščiojimas pasirodo kaip trumpa akimirka, o kalbėtis ir klausytis vis yra apie ką. Visai kaip filmuose Before the Sunrise/Sunset/Midnight. Širdyje lieka kažkoks lengvumo jausmas nepaisant to ar tą žmogų kada dar pamatysi. Tuo tarpu šalia kai kurių žmonių į paviršių tarsi benzino dėmės kyla visos baimės ir nusivylimai. O sėdint Porsche pakeliui namo atrodo tarsi kažkas kėsintųsi pavogti tavo sielą. Norisi nerti pro duris vos tik mašina sustos. Nepaisant gražių žodžių ir įspūdingų gestų. Kokie jie beverčiai palyginus su nuoširdumu.
Kas įdomiausia, kad mus susitikę žmonės mato tik tai ką nori matyti ir kiekvienas pasiema tai, ko jam labiausiai trūksta. Galbūt dėl mūsų jie taip pat tampa tokiais, kokiais nenori būti. Todėl norėčiau tikėti, jog darau viską kas mano valioje, kad šalia esantiems žmonėms būtų lengva likti savimi.
Comments
Post a Comment