Skandinaviškais motyvais

Aš supratau keistą dalyką. Skandinavija pasirodo mane labai įkvepia ir čia aš puikiai jaučiuosi. Niekad nebūčiau pagalvojus, kad žiemiškas oras mane taip gerai veikia. Šiaip jau padariau išvadą, kad Suomiai fainesni už Norvegus. Bent jau man. Ir ne tik todėl, kad beveik visi pasiūlė kokių nors skanumynų prie arbatos. Nors tiesą sakant viena Norvegė irgi pademonstravo neregėtą draugiškumą mane apkabindama ir taip baisingai sutrikdydama. O kitas Norvegas lyg ir norėjo pabučiuot į žandą atsisveikindamas, bet kadangi aš nelabai supratau ir ištiesiau ranką gavosi biškį awkward. Žodžiu man praverstų kokia nors abėcėlė su tais Skandinavais, nes gi vistiek ne tas pats kas Eastern Europe. Anglus jau daug maž perpratau ir jie man netgi patinka. Skandinavai jau kitas lygis. 
Taipogi maloniai nustebino, kad mano plaukai -15 C šaltyje gali stebėtinai išsitiesinti. Londone jau buvau pamiršusi apie šį fenomeną, nes dėl nuolatinės drėgmės jie garbanojasi į visas puses. 
Dar Suomijoje mane visur krėtė elektra, kol galiausiai įsivariau paranoją liestis net prie šakutės. 
Osle valgiau skaniausius pusryčius gyvenime bei elnienos kepsnį vakarienei (nors ilgai dėl jo dvejojau), o Helsinkyje burgerį su burokėliais. 
Iš tiesų tai Oslas buvo baisingai nefotogeniškas miestas, nes nei minutei nenustojo snigti ir tvyrojo prieblanda. O vakare aš atsidūriau kažkokiam Vikingų laivą primenančiame pube, kur buvo beveik vieni vyrai ir labai šaunūs padavėjai. Ir šiaip smagu, kad beveik visur aptarnaujantis personas vien draugiški vaikinukai. Nors vaikiškos sriubos porcijos man vistiek neleido užsisakyti. 
Taipogi pasigrožėjau moderniu menu, kuris nelabai Skandinaviškas nes vyko speciali Brazilų paroda ir šiaip buvo daug kitų eksponatų iš Amerikos. 
Už tai prifotografavau daugybę nuotraukų selftimeriu ir išbandžiau visus įmanomus filtrus ant kelių telefono programų. Manau jau galiu eit gyditis nuo narciziškumo, bet jei jų nepostinu kas 10 minučių Facebooke tikiuosi dar nėra ko nerimauti. 
Na ir be viso kito Helsinkyje susitikime dalyvavo cutest dog ever. 
O šiaip visos kelionės metu babendravau su krūva šnekių taksistų, ypač linksmas buvo Šri Lankietis, vežantis mane namo iš oro uosto Londone.
Tai gal tiek naujienų iš šaltų kraštų.