2013-ieji naujų pradžių metai

Mano įrašų vis mažėja, nuo kas savaitinių tapo kas mėnesiniai, o gal greit pataps ir kas metiniai. Net ir Gruodis nepateisino lūkęsčių, kai tikėjausi surūšiuoti nuotraukas/aprašyti keliones/ ištrinti pusę nereikalingų failų. Mat gi bus šalta ir daugiau nieko nenoresiu/tingesiu veikti. Deja, deja… Na, bet nutariau tokiems nepaprastiems metams padaryti garbę ir apžvelgti kas ir kaip gi čia buvo (Facebookas ir Blogas labai puikūs padėjėjai sisteminant įspūdžius ir prisimenant datas).

Sausis

Sudalyvavau kokiam tai seminare, kuris privertė apgalvoti ir susiplanuoti metus. Išsikėliau sau daug tikslų: naujas darbas, naujas butas (mano nuosavas), atsidėti fotografijos mokslams, susirasti kokios labdaringos veiklos ir pan. Daug kas ką tada užsirašiau įgyvendinta, išskyrus nuosavą butą (bet bent jau naujas, nors ir ne mano) ir atsidavimą fotografijai (daugiausia deja fotografavau telefonu). 

Na dar sausį buvo arabiškų sekmadienių, naktų muziejuje ir smagių pasivaikščiojimų parkuose. 

Vasaris

Nelabai ką apie jį prisimenu, bet pagal blogo įrašus buvau Lietuvoj, Prahoj ir Kembridže. Ai ir dar pirmą (iš dviejų kartų) buvau Afternoon Tea šiais metais. Prašom atkreipti dėmesį į mano metų the kepurę. Laukiu kada pagaliau atšals, kad vėl galėčiau ją dėvėti.

Kovas

Pradėjau savanoriauti pas Hackney Pirates ir su nedidele pertrauka tęsiau šią veiklą visus metus. Tai yra vienas didžiausių mano džiaugsmų ir atgaiva širdžiai. Buvusiam savo darbe suorganizavau jiems knygų (nuvežėm gal penkias dėžes) ir šiaip kai turėdavau laiko, stengdavausi kelias valandas skirti vaikams.
Spėjau pabuvoti Amsterdame (ten buvo labai šalta).

Taip pat nukeliavau į Lanzarotę (kurios taip ir neturėjau kada aprašyti) 

Ir dar dienai į kaimyninę Fuerteventurą (kurios mačiau lygiai tiek, kiek iliustruoja nuotraukos, t.y vieną pliažą ir kelią). Ten norėčiau dar kartą kuo skubiau sugrįžti. 

Na ir žinoma... Sutikau mokslininką. :) Ne Fuertoventuroj, Londone. 

Balandis

Kadangi didžiumą laisvalaikio praleidau stengdamasi perprasti mokslininką (o tai pasirodė nelengvas mokslas), žiūrėdama ruonių fotografijas ir lankydama gurmaniškus restoranus, daugiau nelabai kam kaip ir beliko laiko. Bet ir viso šito pasirodė gerokai per daug. 

Gegužė 

Gavau pasiūlymą dėl naujo darbo ir pridaviau laišką, kad išeinu iš seno. Buvo didelis YAY! Ir džiaugsmo pilnos kelnės.

Beveik ištisas dvi paras nemiegojau Madride bešvęsdama Katios mergvakarį. 

Birželis

Ta proga, kad keičiau darbus tokiu geru laiku, netikėtai atsirado papildomų vasaros atostogų, taigi savaitei grįžau į Lietuvą. 

Bet prieš tai dar pasivaikščiojau po potvynių apsemtą Budapeštą.

Liepa

Katios naujos šeimos pradžia ir prabangiausios vestuvės Libane, kartu su daugiau nei savaite bemiegių naktų, paplūdimių, istorinių griuvėsių ir skanaus maisto. 

Mano naujo darbo pradžia ir daug mokymosi ir stengimosi suprasti kas čia ir kaip.
Taip pat buvau prie jūros be vandens.

Iš mano gyvenimo dingo mokslininkas, bet už tai atsirado prancūzas (priešingai nei maniau rašydama aną įrašą, laikinumas užsitęsė iki Spalio). 

Rugpjūtis

Stovyklavome Lake district, kur visi kažkodėl norėjo nuotraukose šokinėti, bėgioti ir laipioti uolomis. 

Atostogos Madeiroje.

Nauja Astos pradžia - vestuvės Olandijoje ir senų pažįstamų re-union. 

Antrą kartą gyvenime ragavau austrių. Šį kartą patiko. Ir šiaip kažkodėl mano meniu per pastaruosius metus buvo labai jau prancūziškas.

Rugsėjis

Viena intensyviausių savaičių, kada kiekvieną diena priminė kino filmą ir buvo pilna įdomių sutapimų. Vieną dieną žiūrėjau į Londoną iš viršaus, kitą jau mirkau Maskvos lietuje. 

Dar sirgau už krepšinį Europos čempionate. Ir būtinai turėjom tiems prancūzams pralaimėti (velnias). 

Na ir kaip čia nepaminėjus Bloomberg Party, kai vakaras vos nesibaigė vietiniam klube. Pirmą kartą gyvenime žaidžiau stalo tenisą. Sekėsi ne taip jau ir blogai, kaip būtų galima pagalvoti.

Spalis

Kaip ir kiekvienais metais Frankfurto knygų mugė su tuo pačiu, bet kartu ir kiek kitokiu scenarijum. Beje, kompiuteris nuotraukoj buvo pavogtas jau kitą dieną.

Netikėtas vieno svečio iš Majamio apsilankymas ir toks pat netikėtas jo maršruto pokytis.
Beigi itin netikėtas (o gal seniai lauktas) naujas savęs pažinimo etapas ir kažkoks nepaprastas įvykių dėliojimasis taip kaip turi būti.

Tiesa dar buvo netikėtai pasibaigęs Helovyno vakarėlis su naujaisiais kolegomis, kurio geriau neprisiminti. O ypač geriau neprisiminti sekančios dienos. Tada prisiekiau daugiau niekada, niekada, niekada.... Negerti nepavalgius. Antrą kartą gyvenime žaidžiau stalo tenisą, tai net nereikia sakyti, kad buvom absoliuti loseriu komanda.

Lapkritis

Radau naujus (tikrąja to žodžio prasme) namus ir išsikrausčiau iš senų. Viskas pas mus balta (išskyrus spalvotas sienas), gaivu, kiekvienas kambarys kvepia skirtingais kvapais, yra net du viso ilgio veidrodžiai (nuo žemės iki lubų), bet žadu pirkti dar vieną (gal čia kokia narcisizmo manija?), bei daug spalvotų pagalvių.  Na galima atkreipti dėmesį ir į vaizdą pro langą, kad jau užsiminiau. 

Vis nesibaigianti euforija dėl visų gyenimo pokyčių ir mano geriausių draugių meiliai vadinamų bitches darbe, kurios praskaidrina net niūriausią dieną. 

Niekur nenorėjau keliauti, man nepaprastai buvo smagu ir gera Londone. Netrukdė nei lietus, nei niūrus oras. Ir po kažkiek tai metų vėl norėjau švęsti gimtadienį, nes visi man teigia, kad aš nesenstu, o jaunėju.

Gruodis 

Tradiciškai daug Kalėdinio šurmulio, vyno, dovanų su nerealiausiais kolegomis, puikiausiais draugais, mylimiausia šeima, kai nenustojau galvoti kokia esu laiminga ir dėkinga už visus šiuos žmones ir pozityvius pasikeitimus mano gyvenime. Bet tikriausiai metų gale visi taip jaučiasi? 

xxxxxx

Žinoma buvo visokiausių dienų, ne viskas gi tik rožėm klota. Tačiau į ne tokius gerus dalykus žiūriu kaip į pamokas, kurios tikrai šį kartą mane pastūmėjo užduoti klausimus ir ieškoti atsakymų. Be jokių abejonių galiu teigti, kad kažko pabaiga yra kažko kito pradžia. O šie metai iš įvairių mažų pradžių susidėjo į vieną didelę pradžią. 

Be to džiaugiuosi, kad sutikau mokslininką ir prancūzą, kurie mano gyvenimą paįvarino naujom spalvom, karuselėm, piknikais parkuose, filmais, kokteiliais, kulinariniais sugebėjimais ir įdomiais pokalbiais.

Žinoma be galo džiaugiuosi savo ilgalaikėmis draugystėmis, kurios siekia 10 ar jau net 20 metų. Besikeičiančiame pasaulyje yra be proto gera žinoti, kad kai kurie žmonės keliauja per jį kartu su manim. Kad nuliūdus yra kas nulakuoja nagus ir atkemša butelį vyno. Tada ispiria į užpakalį ir pasako, tai negi verksi visą laiką čia atsisėdus. Yra bendrakeleiviai ir yra pakeleiviai. O mano bendrakeleiviai patys pačiausi. 

Ir iki šiol prisimenu vieną vakarienę, kur išsirutuliojo pokalbis apie gyvenimo vertybes. Protingiausias girdėtas pastebėjimas buvo - aš gyvenu taip, kaip norėčiau, kad man išėjus žmonės mane prisimintų. Ir žinoma, kad visi mes norime, jog kai mūsų nebebus mus minėtų kaip gerus/mylinčius/linksmus/talentingus/reikalingus/ką nors gero nuveikusius/išradusius/pakeitusius pasaulį žmones… Taip stengiuosi gyventi ir aš. Ir nereikia čia apsimetinėti, kad gyvenam tik dėl savęs. Juk tuomet Dievas būtų sukūręs, tik vieną vienintelę gyvą būtybę, argi ne? 

Linkiu jums gerų ateinančių arklio metų. Kad kuo daugiau pakeleivių taptų bendrakeleiviais ir kad niekad neatsibostų mėgautis vaizdais. 

Cheers! Life Works in Mysterious ways. ;)