Turas po Rytinę Madeirą
Madeiroje yra keturios pagrindinės turų kryptys. Rytų, vidurio, pietvakarių ir vakarų. Sala nėra tokia didelė, bet apžiūrėti yra ką ir kiekvienas kampelis gniaužia kvapą. Agentūrų taip pat knibžda ant kiekvieno kampo, todėl išsirinkti tikrai nėra sunku. Pradėjome nuo apžvalgos po rytinę Madeirą.
Pirmoji stotelė buvo mažame Camachos miestelyje, kuris žymus savo pintais dirbiniais. Pinama viskas pradedant tradiciniais krepšiais ir baigiant gitaromis bei krokodilais. Taip pat jame vyksta kasmetinis obuolių festivalis ir įvairūs folkloro renginiai. Taigi visai pelnytai laikomas rankdarbių ir kultūros židiniu, nors yra absoliučiai miniatiūrinis.
Vėliau sustojome Pico do Areiro, trečiame aukščiausiame Madeiros taške. Buvome taip aukštai, kad net debesys plaukė po kojomis.
Ribeiro Frio - Man asmeniškai šis sutojimas pasirodė grynas nesusipratimas, bet jis įtrauktas į visus turus ir labiausiai žymus tikriausiai savo žuvų ferma. Taip pat tai pradžios taškas keliems pasivaikščiojimams levadomis bei gali pasigirti augalijos įvairove. Turėtų būti didis džiaugsmas botanikams. Aš susidomėjau tik ant medžių augančiais avokadais pakeliui.
Santana. A la lietuviškos Rumšiškės su keliais išlikusiais trikampiais namukais. Man asmeniškai priminė nykštukų buveines iš pasakų. Kadangi miestelis nedidelis, viską apžiūrėjome per 10 minučių, o likęs laikas buvo suvenyrų parduotuvių lankymui.
Portelos nuostabi panorama.
Ponta de Sao Lorenco - ryčiausias Madeiros taškas, populiarus pasivaikščiojimų maršrutas. Įdomus tuo, kad kraštovaizdis labiau primena mėnulį ir salos žalumoje atrodo gan netradicinis.
Machico - istoriniu požiūriu tikriausiai įdomiausias miestas, nes jis buvo pirmasis uostas. Čia išlikusi seniausia bažnyčia ir du fortai, kadaise skirti gynybai nuo piratų. O dabar jis žymus tuo, kad čia yra vienas iš dviejų smėlėtų paplūdimių. Smėlis buvo atvežtas ir specialiai supiltas iš Alžyro, nes kaip ne paslaptis Madeiros pakrantės uolėtos ir akmeningos, todėl baltutėliu smėliuku nelepina.
Dar šiek tiek vaizdų pakeliui.
Pirmoji stotelė buvo mažame Camachos miestelyje, kuris žymus savo pintais dirbiniais. Pinama viskas pradedant tradiciniais krepšiais ir baigiant gitaromis bei krokodilais. Taip pat jame vyksta kasmetinis obuolių festivalis ir įvairūs folkloro renginiai. Taigi visai pelnytai laikomas rankdarbių ir kultūros židiniu, nors yra absoliučiai miniatiūrinis.
Vėliau sustojome Pico do Areiro, trečiame aukščiausiame Madeiros taške. Buvome taip aukštai, kad net debesys plaukė po kojomis.
Ribeiro Frio - Man asmeniškai šis sutojimas pasirodė grynas nesusipratimas, bet jis įtrauktas į visus turus ir labiausiai žymus tikriausiai savo žuvų ferma. Taip pat tai pradžios taškas keliems pasivaikščiojimams levadomis bei gali pasigirti augalijos įvairove. Turėtų būti didis džiaugsmas botanikams. Aš susidomėjau tik ant medžių augančiais avokadais pakeliui.
Santana. A la lietuviškos Rumšiškės su keliais išlikusiais trikampiais namukais. Man asmeniškai priminė nykštukų buveines iš pasakų. Kadangi miestelis nedidelis, viską apžiūrėjome per 10 minučių, o likęs laikas buvo suvenyrų parduotuvių lankymui.
Portelos nuostabi panorama.
Ponta de Sao Lorenco - ryčiausias Madeiros taškas, populiarus pasivaikščiojimų maršrutas. Įdomus tuo, kad kraštovaizdis labiau primena mėnulį ir salos žalumoje atrodo gan netradicinis.
Machico - istoriniu požiūriu tikriausiai įdomiausias miestas, nes jis buvo pirmasis uostas. Čia išlikusi seniausia bažnyčia ir du fortai, kadaise skirti gynybai nuo piratų. O dabar jis žymus tuo, kad čia yra vienas iš dviejų smėlėtų paplūdimių. Smėlis buvo atvežtas ir specialiai supiltas iš Alžyro, nes kaip ne paslaptis Madeiros pakrantės uolėtos ir akmeningos, todėl baltutėliu smėliuku nelepina.
Dar šiek tiek vaizdų pakeliui.
Neispasakytas grozis...Kalnai nuostabus, vaizdai atima zada - o dar tie namukai siaudiniais stogais!!!! Kaip is pasakos!!! :) Labai labai!
ReplyDeleteNuoširdžiai pavydžiu tau Pico do Areiro ir debesų po kojomis. :)
ReplyDeleteŽinai, pamačiusi tavo įrašą iškart pagalvojau, norėčiau-patiktų-reikėtų. :)
Tik va tavo pasakymas apie minias turistų kiek atvėsino. O kurį mėnesį čia tu buvai?