Žodžių galia
Štai kolegė graikė turi labai gražią baltą megztą suknelę. Oras dabar pas mus truputį vasariškas, tai visi traukia iš spintų kas ką gali. Aš kažkaip pamačius tą suknelę visada susilydau ir jai besikuičiant prie printerio sustojau pasakyt, kaip gražiai atrodo.
O ji vos ne iki ašarų susigraudino ir sako man. Oi kaip ačiū, kaip tik šiandien atsikėliau galvodama, kokia aš negraži, stora ir visa kita. Žodžiu tipiški moterų rūpęsčiai apart blogų plaukų dienos. Iškart visa nusišiepė ir padėkojo, kad aš made her day.
Ir man taip gera pasidarė. Va kaip paprasta kažkam to make a day. Atrodo viso labo tik pagyriau suknelę.
Todėl mielieji, sakykit komplimentus ir nešykštėkit gerų žodžių. Galbūt kažkas kaip tik blogos nuotaikos, liūdnas ar išsigalvoja nesamones apie išvaizdą. Net keista, kaip kartais gali daug reikšti mielas pastebėjimas apie gražią suknelę.
Aš dar iki šiol prisimenu, kaip vieną dieną man buvo labai liūdna ir nei iš šio nei iš to kolega, kuris išeina iš darbo ir su kuriuo beveik nebendrauju man atnešė sweet treats. Na, kaip galima nenusišypsoti.
Man pavyzdžiui norisi tikėti, kad pasaulis yra mūsų draugas, o žmonės stengiasi būti geri. Net nepaisant visko, kas man blogo nutiko. O nutiko tiek, kad jūs nepatikėtumėt jei papasakočiau. Todėl ir nepasakosiu.
Ar čia kažkoks optimizmo mechanizmas pas mane įdiegtas? Bet aš jau geriau rinksiuos taip galvoti, nei, kad atvirkščiai.
Ai tiesa, ir dar šiandien perskaičiau labai į temą R. Bacho Iliuzijose:
- Taip, - linktelėjau ir skaičiau toliau. Knyga buvo skirta tik mokytojams, nenorėjau nuo jos atsitraukti.
Gyvenk taip, kad niekad nesigėdytum, jeigu kas nors, ką darai ar sakai būtų paskelbta visam pasauliui, net jeigu tai, kas paskelbta, nebūtų tiesa.
Tavo draugai geriau tave pažins pirmąją susitikimo minutę, negu tavo pažįstami pažins tave per tūkstantį metų.
Geriausias būdas išvengti atsakomybės yra tarti: "Esu už daug ką atsakingas".
Pastebėjau knygoje kai ką keista.
- Puslapiai nesunumeruoti, Donai.
- Ne, - patvirtino jis. - Tiesiog atsiverti ją ir randi tai, ko tau labiausiai reikia.
- Stebuklinga knyga!
- Ne. Tam reikalui tinka bet kuri knyga. Tinka ir senas laikraštis, jei skaitai pakankamai atidžiai.
Žiūrint iš savanaudiškos pusės, komplimentus sakyti yra naudinga, nes pamačius besidžiaugiantį žmogų, pačiam nuotaika kaip mat pasitaiso :)
ReplyDeleteNa gal ir taip. Bet aš ne visada pagalvoju. Va po tokios reakcijos, kaip šiandien reikės daug dažniau. :)
DeleteTaip! Labai pritariu, pati irgi pastebėjau, kiek gali keli geri žodžiai ar šypsena. Tai neišmatuojama - pavyzdžiui, sykį parašiau draugui linksmą sms'ą. Jis sustojo mieste, skaito ir šypsosi. Prieina kažkokia moteris, ir sako: "turbūt labai gražią žinutę gavai?". Nusišypso vienas kitam, ir nueina savo keliais - jau dviese šypsodamiesi. Tada draugas parašė man, aš papasakojau kitam draugui, mes irgi šypsomės. Ir geros nuotaikos grandinė tęsiasi - kažkas mieliau nei įprastai padėkos padavėjai, kitas paklaus kaimyno kaip jam sekasi, trečias paskambins seniai matytam draugui, ketvirtas pagirs kolegą...
ReplyDeleteO dar sako, kad stebuklų nebūna :) Mes patys visi esam stebuklai, galintys taip lengvai pakeisti kitiems žmonėms nuotaiką, dieną, kartais gal ir gyvenimą.
Na va, niekad nežinai, kokią grandininę reakciją gali sukelti mažutis tiek geras, tiek blogas poelgis. Ir kaip bebūtų keista žmonės vaikosi didelių dalykų, kažkokios abstrakčios laimės, kai kiekvieną dieną pilna tiek mažučių situacijų priverčiančių nusišypsoti. Tik reikia pastebėti. :)
DeleteSutinku, sutinku su tavo, Ievos ir Karolio pastebėjimais. :)
ReplyDeleteIr dar labai smagu, jei komplimentus gauni iš visai nepažįstamų žmonių. :)
Taip iš nepažįstamų tai tikrai super. Nors čia Londone jei prisiartina koks keistuolis norėdamas ką gero pasakyti, visi žiūri įtariai tarsi anam ne visi namie. Net su kolegom juokėmės, kad kai keliaujam kur po pasaulį ir kas nors prieina, pasiūlo nueit for drinks ar dar kur, tai mes labai apsidžiaugiam, kaip faina. O jei Londone kas nors taip prieitų iškart sakytumėm: 'Eik šalin weirdo'. :)
Deleterasiau rasiau komentara is tel ir ziuriu, kad jis nepasirase :)
ReplyDeletepritariu ir tau ir visiems komentarmas, zodziu galia ir ypac komplimentu yra begaline. Ir mano nuomone, komplimentai sustipreja, kai juos sako moteris moteriai. As visada stengiuosi darbe kolegems sakyti komplimentus, nors kartais pvz ju aprangos stilius ir nebutu man mielas, bet kai zmogus stengiasi, visada malonu pagirti :) bet savo vyro komplimentais tai kartais netikiu, ypac tada kai bunu visaq pavargusi po darbo dienos, su truputi nubegusiu tusu :)