Kaip mes Halloweeną šventėm

Visų pirma reikia paminėti, kad Halloweenas sutapo su Floros apsilankymu, o gal Floros apsilankymas sutapo su Halloweenu. Kaip ten bebūtų, turejome garbią viešnią iš Sicilijos, kuri atvyko į draugės vestuves Londone ir apsistojo pas mumi. Taigi linksmybės prasidėjo penktadienį. Darbe su mano kolegemis prisijuokėm iš jų pirkinių – rožinių perukų bei kaukių. Na o vėliau, kaip jau ir yra įprasta aš susitikau su Katia ir jos kolegomis for drinks. Po kelių drinks ir amareto shots (kuriuos nupirko jos nauji kolegos graikai) patraukėme į klubą Tuatara, kur vakrojo klubų žinovas ir vakarėlių organizatorius Jovanis su draugais. Žinoma kaip ir reikėjo tikėtis visi ten buvo pasipuošę Halloweeniškais apdarais, ir be jų neįleido vidun. Mes iš pradžių puolėm ginčytis, kaip čia taip, mes on guest list, prašom mus įleisti tuojau pat. Bet apsauga buvo neperkalbami. Ką gi, nieko kito neliko, kaip kad įsijausti į Halloweeno dvasią. Paėjėję į gretimą pubą ir išnaudoję visą savo kūrybingumą atrodėme štai taip. 

Šalikai ir karoliai labai pravertė. O visas gražinimo procesas buvo baisiai juokingas. Do we look better now? – paklausėme apsauginio. Oh yes, much better – atsakė šis ir plačiau atvėrė mums duris. Klubas buvo sausakimšas pabaisų ir gražuolių. Nors tiesa sakant, kaip pastebėjo Katia, Halloweenas pati geriausia šventė negražiems žmonėms. Jovani rasti nebuvo taip lengva, bet šiaip ne taip jį atpažinome. Jis atrodė štai šitaip.
 Klubas man nelabai daug skyrėsi nuo kitų a la posh klubų, kažkaip jau patampa man jie visi vienodi, tik tiek, kad dabar visi buvo su kaukėmis ir kostiumais vietoj įprastų savo vertę demonstruojančių apdarų. Kaip nebūtų keista čia buvo daugybė trumpasijonių ilgakojų gražuolių, apsirėdžiusių kaip playboy kiškutės ar kokios sexy seselės su tinklinėm kojinėm, strorų a la Sugar Dady, kuriems net ir kaukių nereikia, visokių monstrų ir galybė vampyrų. Taigi šiek tiek pašokę, šiek tiek išgėrę, šiek tiek pabendravę, pataukėme namo. Smagiai sugužėjusios į Taksi ir pasakę, kur važiuojame, išgirdom – Sorry I don‘t go that far. Po velnių, gyvename Londono Brookline, kur taxi is South Kensingtono net nevažiuoja. Susistabdėm kitą. Pastarasis vairuotojas sutiko mus pavėžėti ir po valandos jau buvome namie.

Kitą dieną manes laukė kirpykla, o po jos pietųs su podružkėm ir babie Greenwiche. Nuėjome į visai neblogą ispanų restoraną ir aptarėme aktualiausias naujienas. Žinoma viskas, visur ir visada buvo padabinta Halloweeniškai, žėrėjo šviečiančios moliūgų akys, kabėjo skeletai ir draikėsi voratinkliai. Vakare jau buvau ganėtinai pavargus ir ramiai tūnojau namie. Tuo tarpu kai kambariokės išsiruošė į vakarėlius bei atsakingai pasipuošė.
Sekmadieni, susirinkus gausiam draugų i kambariokų būriui apturėjome Halloweeniškus pietus. Gerbiamoji viešnia Flora gamino Sicilietišką orkaitėje keptą pastą. Aš taip pat gaminau šį bei tą, kas dėl žmonių kiekio pavirto starteriu. Taip pat buvo ir desertų, ir vynelio bei apstu geros nuotaikos. Alkoholis visuomet praplečia kraujagysles ir draugų ratą. Po gausių pietų, kurie baigėsi apie 6 val. As norėjau griūti ir ramiai sau snausti, o kiek vėliau pasižiūrėti Apprentice. Bet kur tau... Aktyvioji Flora suagitavo mus su Katia ir išsitempė į jos žodžiais tariant very posh party Vampires Masquerade Ball in Valmont club. Apsirengėm juodai, užsidėjome po kokį kuklų galvos apdangalą ir antą kartą per tą patį savaitgalį patraukėme i South Kensington. Žinoma jei jau randiesi South Kensington, tai reikia tikėtis krūvos italų ant kiekvieno kampo. Mes atėjome į balių apie 9 val, kaip ir buvo nurodyta kvietime, tačiau klubas buvo tuščias ir vis dar vyko pasiruošimo darbai. Mums iš kart patiekė kraujo shotus, kuriuose mes nelabai pajautėme alkoholio ir nusprendėme, kad visai tikėtina, jog ten buvo raudonai nudažytas vanduo. Po kiek laiko klubas jau buvo skilidinas žmonių, besigruopuojančių tai prie vienų, tai prie kitu staliukų. Pasirodo Flora gavo kvietimą iš tokios promoterės italės per Small World networką. Šioji labai dėjosi jos drauge ir iš kailio nėrėsi apgailestaudama, kad taip vėlai renkasi žmonės, kad dar negalime gauti drinks ir kad mes losing our party vibe. Tiesa sakant nelabai supratome, kurie lankytojai šičia yra draugai, o kurie atitempti promoteriu. Ir šiaip nelabai buvo aišku, kas čia vyksta. Didžioji dauguma buvo italai, kurie vis mus bučiavo, spaudė rankas ir vis čiauškėjo itališkai, kai mes tuo tarpu karpėme ausimis. Kažkodėl visi mus aplinkui fotografavo, nors nei vieno iš tų žmonių nepažinojom. Praėjus šiek bei tiek laiko, o tiksliau labai vėlai prasidėjo gyvos muzikos koncertas. Jei visos šios linksmybės būtų vyke penktadieni ar bent jau šeštadieni, gal būtų buvus visai kita nuotaika ir mes būtume jautę tą vibe. Tačiau buvo sekmadienis, mes buvome pavargę, o rytoj reikėjo kam į darbą, kam į ankstyvą skrydį. Taigi išgėrėme baisiai neskanaus vyno, nuo kurio ėmė sopėti skrandžius, ištvėrėme ten dar pusvalandį ir leidomės į kelionę namo. Bala nematė, kad dar buvo pakankamai anksti.
Tiesą sakant pavargau nuo tų posh parties. Kiek galima? Gal šiandien pagaliau turėsiu laiko pasižiūrėti Apprentice?