Dede Rudenelis Londone

Gyvenime sitiek daug mazu ir dideliu malonumu, kuriuos ypac ivertini istveres sunkumus bei negandas. Po visos savaites itempto ritmo, mano sestadienio malonumai yra: miegoti, paziurejus i laikrodi toliau miegoti, kai miegoti jau nebepadoru - skaityti knyga lovoje, tada dar nusnusti, veliau paskaityti ivairias naujienas, pagaliau atsikelus apie pietus isgerti kavos ir eiti susitikti su drauge. Jei dar lieka laiko - shopintis. O be to mano mylimiausias metas Londone yra ruduo. Tuomet sis akiplesiskai niurus angliskas klimatas igauna prasme. Rudeniui labai tinka gelsvejantis lapai, saltas vejelis, botai, salikas, karsta arbata, kartais sviecianti bet nesildanti saulute... Tada visai neliudna nei del atsiauraus oro, nei del tamsiu rytu, o ilgas gulinejimas lovoje ir dienos svaistymas tampa pateisinamas. Juk rudeni taip ir turi buti, viskas taip kaip ir priklauso. Galima keltis velai, jaukiau ziureti filmus, arba idienojus issiruosti i parka ir braidyti po lapus. Vasara gi viskas visai kitaip. Murmejimas pagarseja, nes reikia vaikscioti su megztiniu ir kojinem (kokia gi cia vasara?), lietingas oras tampa nebepakenciamas, o kiekvienas saules zybstelejimas privalo buti aktyviai isnaudojamas dalyvaujant kokiam nors BBQ ar bandant nusigauti prie juros. Nieko neveikti nevalia nes kitaip jautiesi baisiai kaltas, jog nepasidziaugei saule ir va praziopsojai savo sansa, juk stai ir vel lyja.

Anglija yra tikru tikriausia rudens salis. Cia nera nei padorios vasaros, nei padorios ziemos (su retom isimtim, kai iskrenta 2cm sniego ir visi supanikuoja), pavasaris trumpam prazysta ir greit praeina. Taciau ruduo cia ypatingas ir tesiasi ilgai. As labiausiai myliu jo pradzia. Kai Dede Rudenelis yra ka tik atvykes, ir kol kas tik zila barzda glosto bei debesu lasiukais ruosiasi prausti mano ir visu kitu skruostus... Ir kol dar neprasidejo tokios liutys kaip nuotraukoje.