Saturday, 4 September 2010

Moscow - Москва - Maskva

Stai as ir esu Maskvoje, didziojoje Rusijos sostineje, menancioje caro, karo bei komunizmo laikus. Ir esu netgi labai svarbia proga - per jos gimtadieni. Kaip ir kiekvienos moters neklausime, kiek gi jai metu. Verciau is sirdies pasidziaugsime ir pasvesime. Nors siaip tai oficiali mano vizito priezastis yra knygu muge. Tiesiog taip netycia pataikiau cia per pacias gimtadienio linksmybes. Na ka gi, kvieciu i tura. Originalus turas gero pazistamo deka uztruko visa diena.
Kaip zinia reikia pradeti nuo Kremliaus, maskvos centrines aikstes. Visu vaizduoteje sie bokstai juk ir iskyla vos tik paminejus Maskva.
Wikipedia teigia: Maskvos tvirtovė – Maskvos kremlius, praradęs savo tiesioginę paskirtį, yra Rusijos vyriausybės centras. Maskvos kremlius (senoji carų rezidencija, dabar – prezidento būstinė) ir Raudonoji aikštė nuo 1990 m. yra UNESCO pasaulio kultūros vertybių sąraše.
Amzinoji ugnis, skirta atminti visiems TSRS pilieciams, zuvusiems Didziajame Tevynes kare.
Kaip gerai, kas salyje sitiek heroju ir nusipelniusiu zmoniu. Paminklai stovi vos ne ant kiekvieno kampo.
O stai cia as stoviu ant nulinio kilometro. Nuo jo prasideda visi Rusijos keliu skaiciavimai. Laimes ir sekmes vardan reikia per peti mesti pinigeli. Uz manes stovi bobules, kurios ilgai nelaukusios tuos turistu pinigelius greit susirenka. Stai kazkam ir atnesa jie laime. Kova del buvio cia arsi. Galbut jos puse uzdarbio turi kam nors atiduoti ir susimoketi uz stovejimo vieta?

Tustutelis kelias... Nei vienos masinos. Specialiai apacioj idejau Maskvos garsiuju kamsciu nuotrauka palyginimui... Bet per gimtadieni visi keliai i Kremliu uzdaryti masinoms... Tuo tarpu lengvai prieinami ir pereinami zmonems...

Nieko keisto jei viskas uztverta taip, kad nei praeisi...
Nei pravaziuosi...
O ir milicijos stai kiek, va tiek... Mano kolegos pries man vaziuojat dar klause ar as nebijau vaziuoti i si pavojinga miesta. Drasiai sakau - bijoti nera ko. Mus saugo miesto melynuformiai milicionieriai. Ta proga prisiminiau anekdota:
- Kodėl milicininkai vaikšto po tris?
-Vienas moka truputį skaityti. Kitas moka truputį rašyti. O trečiam yra tiesiog labai malonu prasieiti su dviem išsilavinusiais žmonėmis.
Taciau jei mieste sitokie metro, kam rupi tos masinos su visais kamsciais...

Mayakovskaya station, su debesu mozaika ant lubu. Didziam poetui (kurio savo gedai nezinojau) atminti.

O cia mane pagavo ikvepimas... Ir sias nuotraukas isivaizdavau nespalvotas... Tarsi sios skulpturos atgyja ir gyvena savo gyvenima, pro sali it skruzdems zujant nereiksmingiems praeiviams... Jos Randasi Revoliucijos aikstes metro. Pacios aikstes nemaciau. Atvaziavome cia tik del situ statulu.


Na bet grizkime i tikrove... Nuostabus naujojo Arbato kontrastai...

Mano kombinacinis kontrastas. Dielavoj centr ir Bezdelavoj centr (aut past. Uzimtieji ir Veltedziai).
Hm... Gal paieskokime ko nors graziau? Stai jums patiestas raudonas kilimas, kad it Kanu zvaigzdes tiesiai is savo mersedeso uzsuktumet suvenyru.

Atejo laikas susipazinti ir su miestelenais... Man labai patiko juos fotografuoti, tai isijauciau. :)
Stai vietiniai neprasigyvene, nesuprasti menininkai. Ir jie trainiojasi ne bet kur o prie sienos, aprasinetos graffiti KINO grupes garbei.
O cia jau rimti meninikai ir ju kuriniai... Isikure jie senajame Arbate. Cia jau taip priklauso - kiekvienas miestas turi tureti kokia nors menininku gatve...




Verslininkai - Vania ir Nafania.
Sios vezecios tikriausiai priklauso labiau prasigyvenusiems verslininkams. Labai tiketina turintiems problemu su istatymu... Jei kam nors Maskvoje tai apskritai problemos.
Cia labai bijau suklysti, bet man atrodo, kad sitas pastatas yra kruta luxury parduotuve. Londono Harrods sese. Zvelgian i debesis kazkaip kilo mintis, kaip gerai, kad nera lietaus. Bet man buvo paaiskinta, kad per miesto svente lietaus niekada nebuna. Valdzia pasirupina nuvaikyti debesis, kad oras butu grazus. Uz tai lyja visur kitur aplink. Cia rimtai sakau.
Stai cia labai zymios skulpturos pagal Rembranto paveiksla sukurtos 400 metu jubiliejui pamineti. Iki siol stovejusios Amsterdame (pasnekovas pasibaisejo, as anei buvau Amsterdame, anei zinau sitas skulpturas). Stai dabar jos stovi prie Puskino muziejaus, mat vyksta Rembranto paroda.
Kristaus isgelbetojo cerkve. Ji buvo nugriauta, o vietoj jos pastatytas baseinas. Veliau nugriautas baseinas ir cerkve atstatyta. Mano pasnekovas pamane, kad as nesuprantu zodzio baseinas, nes si istorija neissauke jokios mano reakcijos (kuri turejo buti - Baseinas? Dieve Mano, neitiketina!!!). Atvirai sakant as tuo metu sukau galva, kur mano siuntinys ir kodel prakeiktas kurjeris man jo nepristato. Bet siaip ar taip baseino istorija tikrai sokiruojanti. Vietoj cerkves - baseinas... Nors kazkaip prisiminiau Londone esanti puba, isikurusi baznycioje... Arba lenteles prie baznyciu, kad jos parduodamos... Gal is tiesu pasaulyje nera nieko svento, ka?
Ir cia spyneles at tiltelio palieka gausiai aplink besifotografuojantys vestuvininkai. Ta proga pasidomejau is kur cia atsirado si tradicija apkabinet metalu tiltus. Kartais net persistengiant taip, kad sie linksta nuo svorio. O tai stai gi kas yra sakoma - Lietuvoje kabinti spynas ant tiltų atsirado 1992 metais - po to, kai pasirodė Federico Moccia romanas “Trys metrai virš dangaus”. Pagrindiniai jo herojai, kabindami spyną ant tilto, prisiekinėjo vienas kitam amžiną meilę.
Pasaulyje: Manoma, jog ši tradicija atkeliavo iš Vengrijos arba Italijos, nes abejose šalyse tradicija gyvuoja jau apie 20 metų. Tačiau tikroji „spynelių ant tilto” pradininke laikoma Vengrija. Ten apie 1980-uosius metus jaunuoliai pradėjo kabinti spyneles ne tik ant tiltų, bet ir ant tvorų.
Fontanai ir vietines grazuoles... Mini sijonai + aukstakulniai+ blizguciai = Maskvos hot chick. Kiek veliau netycia praejome pro kluba - Night flight. Kur galima nuspeti su kas su kuo renkasi susipazinti. :)
Si aikste taip pat yra populiari vieta susipazinimui. Romantika tryksta is fontanu.
Aiskiai matosi, kad cia ne vietine grazuole... Visa uzsidangsciusi it kokia davatka.
Pagaliau pastebejome, kad isalkome...I sita restorana mes su kolege jau stengemes patekti vakar, bet pasirode per daug komplikuota nagrinetis metro bei miesto zemelapius ir nutarem tiesiog rasti ka nors mieste. Nors restorano Sergej neradom, uzsukom i tipiska turistu restorana-pili su rusisku meniu. Na, o stai susidejus su vietiniu draugu jau kita sneka. Kaip mat surado Taras Bulba restorana, kur luchaya Ukrainskaya kuhnia. Ant stalo yra po skambuti, kad jei ka galetum prisikviesti padaveja ar administracija. Nors siaip tai aptarnavimas tikrai greitas ir to skambucio neprireike. Kaip tik vyko akcija - perki barsciu, gauni vodkos. Vietines stiprios pipirines vodkos. Ir siaip su tais rusais degtines neisvengsi... I sveikata!
O dabar laikas svesti gimtadieni... Su Jubiliejum Mieloji Maskva... Dekoju, kad pakvietei i svecius...
Vyko diskoteka, kuri butent ir vadinosi diskotcieka. Gaila muzikos jums nesigirdi.
As rausvasis balionelis ir jauciuos it debeselis. :)

7 comments:

  1. Smagūs reportažai, ypač apie VDNH (aš po jį taip ir nepasivaikščiojau dėl smogo).

    Beje, dėl tų skulptūrų, jas ne Rembrandtas sukūrė. Čia tiesiog yra jo Nakties sargybos 3D versija, sukurta dailininko 400 metų jubiliejui paminėti. Sukūrė ją rusai, bet eksponavo Amsterdame ir kituose Olandijos miestuose, paskui parsivežė Maskvon.

    ReplyDelete
  2. Oi aciu labai uz paaiskinima. Reik kuo skubiau pataisyti ir pranesti jos suteikejui kaip ten yra is tiesu. :)

    ReplyDelete
  3. Jau anekdotas koks fainas ( apie milicininkus), raičiaus iš juoko.Bet , kad perki barščius ir gauni vodkos tai čia matyt tik Rusijoj taip. Tai ką aš daryčiau, kai vodkos negeriu. Gal sakyčiau, ei, pakeiskit į vyną, prašau :))))

    ReplyDelete
  4. Aš tai nuo vodkos net purtausi. Kadangi buvau su pažįstamu, jis jau nuo pat pradžių man bandė įsiūlyti po taurelę už susitikimą. Ne, ne – sakau, - nereik tos vodkos. Ir ką tu, vos užsisakiau barščių – paskelbė man gerą žinią. Niekur nesidėsi dabar. Prašom tau rusiškai tradicijos.

    ReplyDelete
  5. Prisiminaiu savo kaimynę rusę senutę, kuri atėjo pas mane papliurpti, o aš jai įpyliau taurę vyno. Na žinai, galvojau, kad kultūringai pagurkšnosim kaip normali liaudis. Bet pasirodo ta nabagė laikosi rusiškų tradicijų ir susivertė taurę vyno vienu ypu. Ir kaip apsinešė, kaip pradėjo dejuoti, kad jai bloga. Aš išsigandau be galo, kad tik nenumirtų, vis tik alkoholio smūgis senam žmogui ne juokas. Kitą kartą vaišini ir nežinai kuo viskas baigsis :)))

    ReplyDelete
  6. Hm... Tai kaip čia taip? Nuo vyno taurės - smūgis, o nuo degtinės - nieko? Pratusi? :)

    ReplyDelete
  7. Visada i Maskva norejau nuvaziuoti :) tikiuosi kada nors vistiek nukeliausiu :) Labai grazios nuotraukos, ypac patiko eismo palyginimas :) Atsimenu, kai maza buvau, bandziau skaityt tokia didele knyga 'Arbato vaikai', bet taip ir neperskaiciau :) Reiks paziureti, gal dar turim ta knyga namuose ;)

    ReplyDelete