Wednesday, 6 September 2017

Kelionė automobiliu po Ameriką (JAV) - 3 Diena - Scenic Byway 12

Prieš pasukant į įspūdingąjį Route 12, kuris laikomas vienu gražiausių kelių Amerikoje, savo laimei radom dar vieną kolonėlę su Subway sumuštiniais. Kaip netikėta! Kažkodėl Subway man atrodo mažiausia blogybė iš visų greito maisto užkandinių. Pripažįstu tik In and Out, ikoniškąją burgerinę Kalifornijoje. Kitur jos ir nemačiau. Ten yra tik burgerių arba burgerių. Na dar bulvyčių. Šiaip ar taip šį kartą apsidžiaugėm net Subway menu. Pagaliau pirmą kartą per dieną daug maž normaliai pavalgę, nusiteikėm džiaugtis vaizdais ir nuvairuoti tas likusias 100 mylių iki Bryce Canyon.Iš pradžių net nesupratau kodėl šį niekuo neišsisikiriantį kelią tarp pušų taip visi liaupsina. Paparastas kelelis ir tiek. Be to aplinka transformavosi tarsi burtų lazdele mostelėjus. Raudonas uolienas pakeitė tikri pilki kalnai. Na beveik tikri, trūko sniego viršūnių. Kalnas be sniego, toks ten ir kalnas. Po kokių 10 mylių sustojus vaizdingoje aikštėle, ėmiau po truputį keisti savo nuomonę ir pripažinti, kad Route 12 įspūdingėja. Beje ir Frapuccino tapo dar skanesnė bežiūrint į tą grožį horizonte.Dar truputėlį pavažiavę staiga atsidūrėm tarp žemės ir dangaus. Aš nekenčiu foto aparato akies, kuri suplokština ir susiaurina bet kokią erdvę, o visus kalnus paverčia nykiais paveikslėliais. Tada gali kiek nori aiškinti, kokia nereali didybė ten tvyrojo, visi mato tik kažkokį neaiškų spalvų birzgalą. Nuotraukoje viskas atrodo lyg išblukęs peizažas. Tai veda prie išvados, jog grožis yra visai ne vaizdas, o jausmas. Pasigėrėjimo neįmanoma iki galo perteikti žodžiais ar sudėti į paveikslėlius, galima tik pajausti. Savo viduje viską suvokiam net ne 3D, o kokiu 10D formatu.Taip buvo ir su šiuo keliu. Atrodė, kad esame taip aukštai, jog sklendžiame su paukščiais. O mūsų džipukas šioje milžiniškoje matricoje tapo skruzdėlės dydžio. Sumažėjo gal net iki kokio atomo ar molekulės. Erdvė tokia didelė, kad protas jau net nustoja suvokti visą mastą. Norisi tik verkti iš džiaugsmo ir dėkingumo. Mačiau daug vaizdų, bet šis pranoko net Islandijos ledynus, Balio ryžių terasas ir Maldyvų jūros žydrumą. Nors viso labo tai tebuvo tik pilkas vaizdas. Jis skleidė tokią galią,  kad neliko net mažiausios abejonės, kad kažkas, kas galėjo tai sukurti yra talentingiausiais meninkas visatoje.Vėliau patekom į kaubojų teritoriją, kur kiekvienas viešbutėlis stengėsi išnaudoti Wild West temą. Pravažiuodavom tai palapines, tai rančas. Kol pasiekėm savo nakvynės vietą Bryce Canyon. Apie kurį atskira kalba. Sekite įvykius.

No comments:

Post a Comment