Wednesday, 29 February 2012

Vasaris

Susizgribau, kad beveik visą vasarį nieko konkretaus neparašiau. Tiesą sakant įvykiai vijo vienas kitą, kol pasiekiau tašką, kai mano organizmas privertė kiek pristabdyti arklius. Taigi vasario 29-oji yra pats laikas apžvelgti mano paskutinį žiemos mėnesį, nes rytoj oficialiai jau prasideda pavasaris!
Vasaris prasidėjo tuo, kad visų dideliam džiaugsmui ir excitementui pasnigo. Aš užuot kieme lipdžiusi besmegenį, šiltai sau žiūrėjau Into the Wild. Vėliau įkvėpta TIKROS žiemos iškepiau nuostabų obuolių pyragą pagal Ottolenghi. Labai didžiavausi savo kelių valandų triūso rezultatu. Atrodė panašiai kaip toj nuotraukoj, tik pas mane buvo mažiau biskvito ir daugiau kremo. Labai visiems rekomenduoju, jei tik klevų sirupo kur gausit.


Taip pat tą patį savaitgalį lankiausi Da Polpo, kuriame atsidūrėm atsitiktinai. Mat buvau pakviesta į pasimatymą Covent Gardene, kur manęs turėjo laukti siurprizas. O siurprizas gi buvo tas, kad nieko nesuorganizuota. Go with the flow kaip sakoma, tokie tie angliški siurprizai. Vakaras, tamsu, šalta, sninga, neaišku, kur eit, na, tai atsidūrėme Da Polpo. Jame yra gal penki staliukai, jei nepriema rezervacijų ir laukėme apie valandą. Maistas man paliko įspūdį. Ypač burokėliai su pesto padažu. Nors grybų pizzeta irgi buvo nebloga.
  

Tada buvo kitas savaitgalis su salsa, nuobodaus filmo Dangerous Method žiūrėjimas Soho Curzon kino teatre ir novatoriškų fish and chips valgymas Hix. Jie didžiuojasi savo šviežiu maistu, geriausiais produktais beigi natūralumu. Kas be ko nuolat atnaujina meniu, kuriame daugiausia kepsniai, mėsa, žuvis ir dar daugiau mėsos. Aš valgiau žuvį, nes ji buvo paminėta kaip special ir dar padavėjas taip apibūdino, kad negalėjau neimti. Kažkaip gudriai įkeptos bulvės su žuvim tešloje ant žalios žirnelių košės. Čia mūsų approach to Fish and Chips, pasakė jis. Ir vėl labai skanu buvo. 


Vėliau kur buvus, kur nebuvus atėjo Valentino diena. Čia jau manęs laukė iš anksto suplanuotas siurprizas - Midnight Tango šokių šou. Net nereikia sakyti, kad buvau be galo sužavėta ir pakylėta beigi dar labiau užsibrėžiau išmokti šokti tango.


Dar su mergaitėmis apsilankėme Wallance Collection kavinėje, kur prisiragavome tortų ir aptarėme gyvenimo aktualijas. Claudia vis agitavo sukurti kokį juokingą video ir taip praturtėti Youtube. Taipogi papasakojo, kaip filmavo savo vaikiną, kuris puošė jų pirmąją eglutę, o jis iš to jaudulio pagadino orą. Savaime suprantama griežtai uždraudė tą video kur nors talpinti. Ir kas gali jį kaltinti? O Claudia liūdi, nes čia jos manymu puiki galimybė pasidaryt papildomo pinigėlio. Leticia savo ruožtu paantrino, kad Youtube tikrai yra daugybė kvailų video, kurie surenka galybes peržiūrų. Kaip, kad antai žiurkėno išpučiančio akis ir niekas negali jų populiarumo paaiškinti.


Na, o paskutinę vasario dieną mano kolegos ruošėsi naujai knygai ir eksperimentavo su šedevrais ant pagaliukų. Taip pat ta proga, kad vasario 29-oji pasitaiko kartą į keturis metus buvo surengti drinks & nibbles. Atseit tai gera proga merginoms pirštis, bet kad pas vyrų yra gal 5%, kurie ir taip beveik visi vedę. Taigi darbe naudos iš tos vasario 29-osios nedaug. Ypač kai atlyginimo reikėjo laukt viena diena ilgiau.


Štai va tokia mano vasario reziume. Paskutinę savaitę buvo kelionė į Baltijos šalis ir knygų mugę, kuri nusipelno atskiro įrašo.

Na, o dabar sveikinkim pavasarį!

Saturday, 18 February 2012

Nominacijos ir nominantai

Nei apsidairyt nespėjau, o žiū gi mane visaip kaip panominavo, komplimentų prisakė, Stylish apdovanojimą įteikė... Aš tuo tarpu susiplanavus savo laiką dienos tikslumu ir prisimarginus kalendorių mėnesiui į priekį galvoju, kaip čia viską suspėjus. Blogas deja tapo truputį primirštas. Kaip matau mano paskutinis įrašas vos ne apie pernykštį sniegą.
Gerai, kad nors oficialų FB puslapį susikūriau, pasipostinu kokias trumpas dienos naujienas ar atradimus, kai nesusikaupiu rimtesniam įrašui. 
Bet štai kažkaip taip jau išėjo, kad sėdžiu pektadienio vakarą namie, kai visi normalūs žmonės savaime suprantama eina out. Aš vietoj to po darbo dar ispanų pamoką susiorganizavau. Jaučiuosi itin susirūpinusi savo tobulėjimu, bent jau iš kolegų žvilgsnių taip sprendžiau. Jie irgi atrodė susirūpinę... O dabar išimties tvarka ramiai sau vakaroju, klausau vis tos pačios Mumiy Troll angliškos dainos, geriu imunitetą stiprinančią arbatą, bandau nesusirgti ir morališkai ruošiuosi kelionei į Baltijos šalis. Fantastika. 
Taigi pasinaudosiu proga ir padėkosiu mane geru žodžiu paminėjusioms Raganaitei, Voriukui, Eglei ir Jurgai. Aš jus irgi visas be abejo skaitau ir mėgstu. Gal dar kas nors mane kur panominavot, o aš nežinau? 
Apie save jau pasakojau 7 dalykus pernai, nelabai kas ir pasikeitė. Tik vietoj Lietuvos Ryto šiemet minimaliai pasireiškiau B'UK

O mėgstamų tinklaraščių turiu galybių galybes. Net nežinau kaip čia išskirti mėgstamesnius.

Tai sugrupuosiu pagal kategorijas. Beje mano pernai metų grupavimą galit rasti čia. Šiemet irgi panašiai, tik sekamų blogų daug daugiau atsirado, o kai kurie iš senesnių pradingo. 

Na, pradėkim...

Įkvepiantys ir artimi pamąstymais apie gyvenimą

http://www.pinkcity.lt/
http://supergentis.lt/
http://liveyourlife.webatu.com/
http://www.helluvagirl.lt/lt/
http://nekalbadienis.blogspot.com/

Apie keliones, be abejo

http://mycosysofa.blogspot.com/
http://100dienu.blogspot.com/
http://linas-nz.blogspot.com/
http://101svajone.blogspot.com/
http://gyvenugerai.wordpress.com/
http://greitgrisim.lt/
http://kittokia.blogas.lt/

Fotografuotojai

http://mildibend.blogspot.com/
http://365momentsoflife.blogspot.com/
http://blog.juste-boreikaite.com/
http://aiduke.blogspot.com/
http://vasare.wordpress.com/

Mano draugė Madoka rašo Japonišką - Anglišką blogą apie Londono vintage įdomybes ir cute kavinukes 

http://www.themadjournal.com/

Blogas.lt bičiuliai, pas kuriuos deja nebeleidžia man komentuot

http://linoreta.blogas.lt/
http://subjektyvi.blogas.lt/
http://bernadeta.blogas.lt/
http://derva.blogas.lt/

Apie Crazy šeimyninį gyvenimą

http://bleubirdvintage.typepad.com/
http://taza-and-husband.blogspot.com/

Tėvynės išdavikai, pabėgę užsienin

http://mmterapija.blogspot.com/
http://pasivaiksciojimaitvoromis.lt/
http://studijuoju.wordpress.com/
http://finlandija.blogas.lt/
http://targetuk.blogspot.com/
http://www.gnomas.lt/
http://vykint.blogspot.com/
http://ziupsnelisdruskos.blogspot.com/
http://homemadewellbeing.wordpress.com/
http://dangkotryn.wordpress.com/

Restoranų apžvalgos

http://www.luxeat.com/
http://www.rocketandsquash.com/

Elegantiški

http://blog.lrytas.lt/rafinerija
http://www.zaidziameparyziu.lt/
http://ladysteatime.blogspot.com/

Dar seku aibę kulinarinių ir mados blogų apie kuriuos čia nesiplėsiu, nes vistiek visi vieni kitus pažįstate, argi ne? 

Net jei jūsų aš ir nepaminėjau, galit beveik būti tikri, kad vistiek jus skaitau. Pažvelkit į dešinę mano blogo pusę su begaliniu sąrašu. Palikit komentarą, jei jūsų dar neradau. Man smagu, kai kas užsuka, nuomonę išsako... Aš irgi užsuku, nuomonę išsakau... Kuriasi ryšys. Aplink pilna talentingų, kūrybingų, įdomių ir kažkuo panašių žmonių, kurie nori dalintis. Kai kurie patapo visai neblogais internetiniais pažįstamais. Kad taip ir toliau.

Sunday, 5 February 2012

Sniegas ir basutės

Labai myliu sniegą ir nepaprastai juo džiaugiuosi. Tiesą sakant jau buvau praradus viltį jį šią žiemą pamatyti. Sniego tema turiu pasakyti daug gražių žodžių... Tačiau šį kartą ne apie tai. Tiesą sakant norėčiau pakalbėti apie plikas kojas ir BASUTES!!! Vakar vakare pamačiau tokią personažę (blondinę) metro, kuri išlipus lyg niekur nieko per sniegą nubrido apsiavus aukštakulnėm basutėm. Visa kita kaip pridera... Paltas, kepurė, pirštinės... Na, gal nesitikėjo mergaitė, kad snigs, bet vistiek gi ne vasara už lango. Niekaip nesuprantu. Net jei ir eini į balių, kodėl negalima tų basučių įsimesti į rankinę? 
Taigi štai neabejodama, kad tokių personažių yra ir daugiau ant kiekvieno kampo netgi radau Facebooko puslapį. Ko tik ten neprisižiūrėjau... Atrodo, kad sniegas tai tik menka smulkmena, ir netgi visai ne šalta. 
Jau netrumpą amželį Anglijoj gyvenu, bet vistiek mane ištinka šokas nuo tokių vaizdų.








Friday, 3 February 2012

Kaip suprasti anglus?

Negaliu nepasidalinti. Mano bosė atsiuntė ir prisiekė, kad tikrai taip ir yra. Read and Learn dear friends. :)

Thursday, 2 February 2012

Iš Prahos užrašų knygelės (po metų)

Prieš metus jaukinausi vienišumą nes kaip žinia valgyti vienai man niekada nebuvo didis malonumas. O tiksliau pasakius, netgi labai jau mažas malonumas. Tačiau šį kartą kažkodėl visai nesijaučiu nejaukiai. Anaiptol,  netgi džiaugiuosi galimybe pabūti netrukdomai su savo mintimis. 

Štai pavyzdžiui sėdžiu laive restorane su vaizdu vertu atviruko. Po kaire matosi Karlo tiltas, po dešine - Prahos rūmai, o ant kalvos boluoja mini Eifelio bokštas. Restoranas savaime suprantama nepasikuklino užsikelti kainų, bet manau jos tokios dėl to, kad mokęstis už vaizdą taip pat įskaičiuotas. Marina Grosseto Ristorante vadinasi šis laivas. Be abejo itališkas. Kokią gi kitą virtuvę būtų įmanoma taip overpricinti. Nors geriau pagalvojus, tikriausiai kiekvieną. 


Kadangi žiemą turistų srautas sumažėjęs, miestas restauruojasi. Antai viena skulptūra ant Karlo tilto apverta statybiniais pastoliais. Tikriausiai perdažo ją, mat turistai per daug nutrynė norius begalvodami.

Šiuo metu laive-restorane gyvenimas verda. Nors jis gan didžiulis, tačiau toli gražu ne tuščias. Padavėjai nelabai turi laiko miegoti parimę prie baro.  Aš saviškės nutariu pasiteirauti apie porcijų dydį. Oi ne, visai nedidelė mūsų Gnocci porcija, - paaiškina ji man. Na va, - galvoju - taip ir žinojau, kad ne tik kainos užkeltos, tai dar ir porcijos sumažintos. Bet, kai savo porciją pamačiau, supratau, kad jos užtektų ne tik man, bet dar ir trim mano pusbroliams. O dar grietinėlės padažas irgi nekūdas. Vargais negalais įveikus tą milžinišką porciją, nutariau čia nesustoti ir dar užsisakiau braškių su maskarponės kremu. Na ir dar užgėriau Latte kava. 


Man taip nerūpestingai bepietaujant restoranas spėjo gerokai patuštėti ir nustojo dūgzti. O aš vis dar pildžiau savo užrašų knygelę. Iš tiesų man žiemiškai praretėjusi Praha labai patinka. Nėra tokios turistų grūsties. Štai aną dieną mano pažįstamas bandė paaiškiti, kokį čia šaunų sightseeingą aš galėčiau nuveikti. Gal National Museum? Ai ne, jis restauruojamas. Gal kažkokia ten pilis? Ai, ne, aną reikia lankyti, kai oras geresnis... Galiausiai rekomendaciją papuošė pasivažinėti Nr 3 tramvajumi, kuris mane praveš pro visas žymiausias Prahos vietas. Bet aš kažkaip miestus į kuriuos atvažiuoju dažnai, mėgstu ragauti mažais kąsneliais, užuot sušlamštus visą tortą iš karto, užbarstytą turistų pagardais. Šį kartą mano Art Deco viešbutis ir mano naujai atrastas laivas-restoranas yra pakankama atrakcija, neskaitant tradicinio pasivaikščiojimo po senamiestį. 

Ir tikrai, kaip džiaugiuosi, kad atsikračiau to nepatogumo būti viena. Juk iš tiesų visą pasaulį vežuosi su savimi ir visada jaučiu ryšį su žmonėmis, esančiais už matomumo lauko. O ką apie mane mano padavėjai, man mažiausiai rūpi. 

Kažkaip prisiminiau knygos/filmo One Day herojaus Dexterio norą turėti tobulą nuotrauką, jei kas nors jį nufotografuotų bet kuriuo gyvenimo momentu.Tai pagalvojau, kad jei mane kas nors nufotografuotų skirtingais momentais turbūt net aš pati likčiau nustebinta savo sugebėjimais gyventi skirtingų personažų gyvenimą. Čia tik keli pavyzdžiai. 

- Madam, žengianti pro prabangaus viešbučio duris, fone durininkui tempiant lagaminą.

- Miss su užrašų knygele ant kelių, pietaujanti laive, už lango plaukiojant gulbėms.

- Ledi, kišanti lagaminą į Easy Jet matuoklį, besistengianti sulaikyti šypseną. Na negi ir vėl?

- Kambariokė, rakinanti duris naktį Londono kaime.

- Rafinuotoji, lipniais pirštais grūdanti burnon vištų sparnelius, patogiai sėdėdama ant žemės.

Bet argi mes ne visi tokie, galintys išdidžiai ant stalo atversti ištisus savo fotografijų albumus? 

Na, o mano viena paskutinių nuotraukų Self Portrait su auksiniais žąsų čiaupais. Koks čia galėtų būti personažas? Turistė iš kaimo? Bet rimtai... Žąsų čiaupai? Oh Dear God.