Monday, 22 August 2016

Nes visa tai ir yra gyvenimas

'Tu mane įkvepi' man kartais sako žmonės. Ir aš visada minutėlei sutrinku. Kaip įkvepiu? Juk tik gyvenu savo gyvenimą, kuris man neatrodo kažkuo ypatingas. O santykiuose atrodo darau vienas klaidas po kitų. Kitiems atrodo pavyksta taip lengvai ir tarsi be pastangų, o aš verčiu vieną puslapį po kito. Kartais galvoju gal vieniems žmonėms tiesiog lemta visą gyvenimą nugyventi su vienu žmogum, o man lemta jį paskirstyti tarp daugybės paragrafų. Dvasingieji teigia, kad mes paprasti žmonės išmokome dalinti pasaulį į tamsą ir šviesą, gerą ir blogą. Mes nebesuprantame, jog tai yra vieno ir to paties dalis. Kaip gimimas ir mirtis bei susitikimas ir išsiskyrimas. Bet man patinka tik pradžios ir negaliu pakęsti pabaigų. 
Man vis dar atrodo, kad visi kiti atrado kažkokią paslaptį ir suprato, ką reikia daryti ir kaip gyventi, o aš turiu tik krūvą klausimų. Jų su kiekvienais metais tik daugėja. 
Kartais taip noriu pamatyti alternatyvią realybę. 
Kas būtų jei būčiau prieš 4 metus ištekėjusi? 
Kas būtų jei galbūt būčiau pagyvenusi Costa Rikoje ir tikrai išmokusi čiuožti banglentėmis, vietoj to, kad tik pozuočiau nuotraukose? 
Kas būtų jei būčiau išvažiavusi savanoriauti ar keliauti po Pietų Ameriką? 
Kas būtų jei būčiau likusi Lietuvoje ir negyvenusi šio gyvenimo Londone? 
Vietoj to nesukūriau šeimos, tik labai daug sužinojau apie santykius. 
Susiradau draugų visam gyvenimui. 
Vilniuje nusipirkau butą su vaizdu į miestą, kuriame galbūt niekada negyvensiu. 
Man patinka jį turėti, kaip ir Jimmy Choo batelius, kurių dar nei karto nedėvėjau. 
Išmokau būti su savimi. Ypač per pasivaikščiojimus gamtoje. 
Supratau, kad skausmas koks jis bebūtų visada praeina. 
Svajonės pildosi.
Atsumas neišškiria žmonių. Išskiria tyla. 
Vienu metu gali būti tik arba baimė arba meilė. Tik deja baimė daug kartų kažkodėl laimi. 

O svarbiausia,  išmokau žiūrėti į debesis ir žvaigždes, kai iš po kojų slysta žemė. Nes visada yra daugiau. Nes visa tai ir yra gyvenimas. 

Thursday, 18 August 2016

Marakešo turgus

Supratau, kad parašyti apie Maroką prisiversiu tik tada kai pasakojimą suskaldysiu į mažas daleles ir man tai nebeatrodys toks didelis darbas. Todėl pradėsiu ne nuo pradžių, o beveik nuo galo. 
Vizitas į Marakešo turgų abejingų nepalieka. Aš buvau prigąsdinta prekeivių agresyvumo, todėl ėjau vos ne kovinėje parengtyje. Bet ar dėl to, kad buvo ramadanas, ar kad aš ir šiaip buvau nusiteikus pirkti, visiškai nesijaučiau persekiojama. Gal tik vieno labai drovaus vaikino, bandančio iš paskutiniųjų man įbrukti lempas. Tiek sekiojo iš paskos ir derėjosi. Jau galvojau pasisiūlys primokėti, kad tik tą lempą iš jo paimčiau. Paėmiau vis dėl to, nes kažkaip man jo pagailo, o lempa tai visai graži. 
Pagrindinėje Jemaa el Fnaa aikštėje tik sutemus prasideda intensyvus gyvenimas. Kaip ir visur kitur mieste. Žmonės pavyzdžiui labai mėgsta piknikauti pakelėse ant žolytės kokią pirmą valandą nakties. Tuo tarpu mes centre lankėmės per karštąjį vidurdienį, kai nei vietiniai, nei turistai nėra labai linkę kišti norsį laukan (kaip ir matosi iš nuotraukų). Tikriausiai nusiteikę, jog biznio šiaip ar taip nebus, geriau palauksim vakaro, prekes vos ne pusvelčiui be jokio ginčyjimosi atiduodavo. Už lėkštes tiesa manau vistiek permokėjau. Nėra taip jau lengva derėtis neturint supratimo kokia to daikto vertė. 
Ir šiaip galva susisuka nuo kvapų, spalvų ir aromatų. Čia galima rasti visko, rūbų, batų, papuošalų, šalių, arbatinukų, lempų, žvakidžių, magnetukų, lėkščių, muilų, puodų, prieskonių, statulėlių, aliejų ir dar milijoną kitų dalykų. Geriausia eiti su tikslu nusprendus ko nori, nes kitaip galima greit prisipirkti nereikalingų smulkmėnų. Nes nu gi kaip Marokietiška, ryšku ir gražu. Po to tik belieka sukti galvą kur panaudoti kokį margaspalvį kilimėlį. 
Tiesa, dar ant kiekvieno kampo šviežiai spaustos apelsinų sultys ir Marokietiška arbata. Kas labai praverčia žliaugiant prakaitui. Ypač kai viešbučio vairuotojas paleidžia ne pagrindinėj aikštėj, o tikriausiai prie kokios savo draugų parduotuvėlės bei pasako, kad turgus labai arti, bet užsukit dar čia pasižiūrėt. Na 'arti' esant gaiviam orui ir +40C tai dvi absoliučiai nesusijusios sąvokos. 
Labai būčiau norėjus pamatyti naktinį aikštės vaizdą, bet vakarui turėjom kitų planų.