Wednesday, 12 February 2014

Koh Phangan sala

Į Koh Phangan atvykome dėl vienos pagrindinės priežąsties. Žinoma dėl vakarėlių. Nors nei ant Full Moon ir netgi ant Half Moon neužtaikėme, tačiau pasitaikė Black Moon Party. T.y. kai nėra jokio mėnulio danguje. Gerai, tiks ir šitas. Iš tiesų tai įsivaizdavau, kad ir šiaip čia naktinis gyvenimas turėtų virti kaip kokioj Ibizoj kiekvieną dieną. Deja pirmą vakarą teko nusivilti žmonių trūkumu. Gėrimų pardavėjų buvo gerokai daugiau nei norinčių jais vaišintis. Galbūt net vienam žmogui po du pardavėjus išeitų. Negi čia High season, vis stebėjomės. Kur visi žmonės? Nebuvo jų nei gatvėse, nei restoranuose, nei juo labiau paplūdimiuose. Tiesa sutikome tokį atsipūtusį Airį college student, kuris Tailande jau blaškosi penkias savaites. Jis irgi buvo nuliūdęs dėl pramogų nepritekliaus ir tikėjosi kad bent jau mushroom smoothies pakels nuotaiką. Mes kažkaip atsisakėme bandyti šį variantą.
 Na, ramus poilsis žinoma gerai, bet jei Black Moon party toks pats nusimato, tai ko mes čia trenkėmės į tą salą? Laimei prieš Black Moon neaišku iš kur gatvėse staiga išdyko krūvos jaunimo, apsirėdžiusių ryškiais marškinėliais ir nusiteikusių linksmintis. Visi barai pakeliui staiga atgijo ir ūžė vakarėlio dvasia. Absoliutus kontrastas nuo vakar vakaro. Ar jie visi čia būtent tam baliui suplaukė? Taip ir nesupratom iš kur staiga toks žmonių pagausėjimas.
Iš tiesų tai gal reikėtų pradėti ne nuo party, o nuo mūsų nakvynės vietos ypatumų. Kadangi neturėjome nieko užsisakę leidomės užverbuojamos moteriškės uoste ir jos reklaminių lankstinukų, kurie žadėjo itin žavius namelius prie jūros. Realybė žinoma visai neatitiko lankstinuko piešiamos svajonės, bet kaip vienai nakčiai buvo gerai. Be to neneigsiu, saulėlydis iš terasos ir jūra tiesiog ant slensčio, buvo šiokie tokie privalumai. 
Kitai nakčiai įsikūrėme medžio namelyje!!! Aha, būtent! Jo beje mums vis pavydėjo atsitiktinės porelės. Vieną net pamačiau belipančią viršun ir labai nusivylusią, kad jau išnuomotas. Medžio namelis labai cool, o tolesniems vakaro įvykiams pridėjo neįsivaizduojamo absurdiškumo. 
Nes, ką jūs manot aš per tą Black Moon party sugebėjau išsisukti koją. Ir ne juokais išsisukti, o reikėjo važiuot į ligoninę. Labai kvaila istorija, tai gal nesiplėsiu čia apie tai. Smėlis, alkoholis ir akrobatinių triukų darymas ne visada gera mintis. Kaip jau supratote buvo linksma. Man labai patiko visa vakaro atmosfera, net ir trance muzika, kurios paprastai nesiklausau ir nesuprantu. Na ir be abejo prisidarėme krūvą šviečiančių tatuiruočių. Mane papuošė skorpionas ir gėlytė ant pilvo (vėliau deja teko atsisveikinti su baltai šortais), o draugę nelabai nusisekęs modernistinis drugelis. Nors kai kurie meno žinovai teigė, kad vis dėlto jį įžiūri. Gal priklausė nuo apšvietimo kampo? 
Tam party kaip tik buvom susipažinę su tokiais Olandais, tai vienas jų man vis dėjo ledą ant sužeistos kojos ir visaip kaip ten rūpinosi, kas žinoma malonu, bet deja naudos davė nedaug. Aš jums sakau - Olandai geriausi vyrai pasaulyje! Kažkodėl buvau įsitikinusi, kad yra absoliučiai būtina kuo skubiau grįžti į medžio namelį ir tada jau viskas bus gerai. Šiaip ar taip jau brėško rytas ir visi po truputį skirstėsi namo. Neįsivaizduoju kaip sugebėjau nuklibinkščiuot iki taksi ir dar užsiropšt į tą medį. Kažkokios antgamtinės jėgos tikriausiai padėjo. Deja užlipus viršun skausmas magiškai nepraėjo (kaip kad tikėjausi) ir supratau, jog čia ne juokas. Taigi mano draugė leidosi ieškot pagalbos. Vargais negalais atradus tų namelių savininką paprašė, kad kviestų greitąją. O jis vidury nakties pagalvojo, kad aš iškritau iš namelio ir ėmė klausinėt ar daug kraujo, ar mano kaulas matosi? Draugei, ir taip jau baisiai sunerimusiai, kalbos apie kraują visai nepatiko. Ji tik išpūtė akis ir ėmė aiškint, kad nieks iš medžio neiškrito, o paprasčiausiai pasitempė koją. Nusiraminęs savininkas pagaliau iškvietė greitąją ir žinoma man vėl reikėjo ropštis iš to medžio žemyn. Štai taip aš atsidūriau ligoninėj. Ten rūpestingi daktarai mane peršvietė, subintavo, davė visokių vaistų ir išleido toliau atostogauti. 
Va kokie prisiminimai iš mūsų vakaruškos Tailande. Oficiali versija kurią visiems sakau, kad nukritau nuo motociklo. Nes negi aiškinsi, kad per party susižalojau. 
Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad atostogaujant prie jūros nelabai lanksti ir skaudanti koja man nei kiek netrukdė. Ir toliau maudžiausi, deginausi, laipiojau į valtis ir panašiai. Tik grįžus į Londoną nutariau rimčiau išssitirti ir sužinoti kas gi man vis dėlto yra. 


Šiaip ar taip prieš Black Moon linksmybes praleidome nuostabiai atsipalaidavusią dieną mūsų vietinės reikšmės paplūdimyje. Todėl daug tos Koh Phangan aš ir nepamačiau. Labai jau nesinorėjo palikti hamako/sūpynių/baseino/vaisių koktelių/restorano pagalvėlių/medžio namelio/knygos ir eiti dar kažką aplink tyrinėti. Truputėlį pasivaikščiojome paplūdimiu bei išbandėme aplinkinių Resortų hamakus. Vanduo buvo toks seklus, kad tikriausiai kilometrus galima buvo bristi. Pirmą kartą gyvenime per atostogas prie jūros pasinaudojau baseinu. 
Beje, atkreipkite dėmesį žmones nuotraukose! Teisingai, kokius žmones? Tą ir turėjau omeny.


Tiesa, vakare dar aplankėme naktinį turgų Thong Sala miestelyje, paragavome vietinių blynelių bei pasižvalgėme pasiūlymų nuvykti į kitą Tailando pusę - Krabi. Kitą dieną jau vėl reikėjo pakuotis lagaminus ir atsisveikinti su mūsų medžio nameliu bei hamakais. Šį kartą laukė dieninė kelionė keltu ir autobusu į turistų meką.  

1 comment: