Friday, 7 February 2014

Bankokas


Ne visi keliai veda į Romą. Daugumos besiblaškančių po Aziją kelionė dažniausiai prasideda ar baigiasi Bankoke. Ne išimtis buvome ir mes. Iš tiesų tai čia praleidome minimaliai laiko. Tik pirmąją dieną vos atvykę (vakare judėjome naktiniu autobusu į Koh Tao) ir paskutinę dieną (tiksliau jos pusę) prieš išvykstant. Negaliu teigti iš tiesų pamačiusi ar perpratusi šį didmiestį, tačiau šiokį tokį įspūdį susidariau. Logiškai sunku paaiškinti kodėl, bet man jis labai patiko. Tiesiog prilimpa vieta arba ne. Man Bankokas prilipo. 
Reikia paminėti, kad dar tebevyko protestai ir prisiskaičiusi žinių nelabai žinojau ko tikėtis. Todėl ir viešbučio pirmai nakvynei ieškojau ne centre, o išanalizavus žemėlapį kuo toliau nuo protesto židinių. Atvykus paaiškėjo, kad situacija ne tokia dramatiška, kaip kad spauda piešia. Žmonės sau tvarkingai protestavo tam tikrose vietose, rengė koncertus ir užblokavo porą kelių. Pamanykit, ir būta ko čia panikuoti? Na, taip pasitaikė keletas sprogimų, bet vėlgi tose protestuotojų teritorijose. Todėl net ir esam žioplam turistui nebuvo daug šansų įsivelti į kokią nors bėdą. O dar linksmai atrodė dideli raudoni užrašai - Safety zone. Pirmą vakarą važiuodama taksi ir pamačiusi pulkus zujančių turistų bei taksistui atsainiai mostelėjus į kažkokią tvorelę su būriu žmonių - maždaug protestas ten, supratau kad nėra ko nerimauti. 

Kainos. Atvykus iš Anglijos man viskas atrodė be galo pigu. Kartais net nesinorėdavo gaišti laiko derantis, nes net ir dvigubai permokėjus viskas vistiek atrodė nepadoriai pigu. Va ką daro gyvenimas Londone. Tikrai pritariu nuomonei, kad Tailandas tikriausiai viena pigiausių vietų atostogauti žemėje. Tik reikia dairytis ir derėtis, derėtis, derėtis... 

Transportas. Man tai buvo tikriausiai aktualiausia vieta. Jo gausa ir įvairovė tikrai neleido nuobodžiauti. Žinoma nebuvau padariusi jokių namų darbų ir teko mokytis iš patirties. Pamoka numeris vienas - imti taksi tik su įjungtais skaitliukais. Jei anie nesutinka įjungti, lipti lauk ir susirasti kitą. Jų čia tūkstančiai. Aišku tam reikia kantrybės, ir kartais dėl poros svarų negalėjau būti bothered. Bet kartais vien iš principo reikalaudavau, kad jungtų skaitliuką, nes kitaip susitarta kaina tikrai viršys realią kokius tris kartus. Žinoma vos atvykus taksistas motyvuodamas tuo, kad vyksta protestai su kalta veido išraiška pasakė, kad va mokęstis didesnis iki viešbučio - 400 batų (8 GBP). Aišku kitą kartą važiuojant su įjungtu skaitliuku taksi sumokėjom 250 batų (5 GBP) net ir už didesnį atstumą. Taip pat nereikia imti stovinčių taksi, ypač tų prie viešbučių ir turistinių objektų. Jie laukia lengvų aukų ir tikrai nejungs skaitliuko. Išbandytas ir beviltiškas reikalas. Geriausia stabtyti gatvėje, ypač jei ryškiai šviečia užrašas 'meter taxi'. Nors iš tiesų tai mano bendrakeleivei nekaip baigėsi, mat jos taksistas sugebėjo nerasti oro uosto ir ji pavėlavo į skrydį namo. 
Tuk tukai man pasirodė tikras galvos skausmas. Nors buvau prisiklausius legendų kokie anie pigūs, niekas iš tiesų nežino kokios turėtų būti jų kainos. Iš esmės jie skirti vietiniams įveikti trumpus atstumus ir kiek žinau pastarieji tikrai nemoka daugiau nei 10-20 batų. Tuo tarpu turistas taip pigiai neprasisuks ir visos derybos prasidėdavo nuo 100 batų. Man pasirodė mažiau vargo ir paprasčiau tiesiog važinėti taksi, ypač jei kelionė ilgesnė nei 15 minučių. Nors gal čia tiesiog mano nemokėjimas/nenoras derėtis ir kantrybės neturėjimas. Šiaip ar taip išbandžiau Tuk Tuką just for fun, nes kaip gi nepasivažinėti juo Bankoke? Geriau neklauskit kiek sumokėjau/permokėjau, tačiau bijojau kad uždarys man šventyklą, tai reikėjo skubėti. 
Dar vienas, tikriausiai greičiausias būdas yra judėti upe išvengiant kamščių. Kai sutrikus prieplaukoj stovėjau su žemėlapiu ięškodama kur čia susimokėti, priėjęs jaunuolis maloniai paaiškino į kurį laivą lipti ir pasakė, kad turėtų kainuoti apie 15 batų (koks 0,3 GBP). Kadangi toj pačioj prieplaukoj stoja laivai, plaukiantys į abi puses, turistui ne visada lengva susigaudyt. Nei laive, nei prieplaukoj vistiek neradau kur susimokėti, tai galiausiai atplaukiau nemokamai. Laivas buvo sausakimšas, o grūstis didesnė nei Londono metro, bet nors pamačiau Bankoką iš vandens. 
Ai tiesa, dar yra Sky Train, labai giriamas visų keliautojų, kurio neišbandžiau, bet manau tai irgi geras būdas judėti šiam mieste, nes taip pat išvengia kamščių, o jie gan nemaži.

Šventyklos. Pamačiau tik vieną, kuri kažkodėl laikoma ne tokia populiari tarp turistų, už tai su ilgesnėmis darbo valandomis - iki 18.30, kai kitos užsidaro apie trečią. Vadinasi ji Wat Pho ir didžiuojasi didžiausia Budų kolekcija (daugiau nei tūkstantis), įskaitant ir gigantišką gulintį Budą. Taipogi tai yra tradicinio Tailandiečių masažo atsiradimo vieta ir turi savo masažo mokykla. Kainos kiek didesnės nei paprastuose masažo salonose, bet jei nebūtų buvus kelionės pabaiga tikrai būčiau susigundžius išbandyti ir palyginti. Šventykla visiškai nepasirodė perpildyta, nes turistai išsisklaidė po teritoriją arba apspitę fotografavo gulintį Budą. Manau didžioji jų dalis nelabai ir tesidomėjo tuo kitu tūkstančių Budų, o ateidavo papozuoti tik prie pagrindinio. Aš tuo tarpu  džiaugiausi, kad galima buvo rasti tuščių kampelių ir klausantis ramios muzikos  lėtai vaikštinėti. 

Khao San Road. Šią gatvę žino kiekvienas tūlas turistas ir ypač backpackeris. Kadangi mes nepriklausėm pastarųjų kategorijai, gyvenom galima sakyt prabangiam keturių žvaigždučių viešbuty šauniu pavadinimu Chillax Resort, kuris buvo vos 5-10 minučių kelio pėsčiomis. 
Nors ir itin turistinė vieta, bet atmosfera man patiko. Ką jau bekalbėti kad prisipirkau krūvą šmutkių ir naują bikinį. Viskas kainavo neįtikėtinai pigiai. Aš netgi norėjau pradėti kelti kainą, užuot ją leidus per derybas. Kažkaip gaila tų pardavėjų pasidarė. Reikėjo šopingą daryti atostogų pradžioj, bet nieko tokio, pirkiniai liks kitoms atostogoms. 
O šiaip čia pilna jaunų žmonių, groja gyva muzika, visi ką nors gurkšnoja, daugybė steet food vagonėlių, vaisių, pardavėjų preklaujančių viskuo ką tik galima įsivaizduoti (pradedant akiniais nuo saulės ir baigiant keptais skorpionais), masažo salonų (beje masažistės vargšės atrodė itin pervargę), pigių nakvynės namų ir hostelių. Naktinis gyvenimas virte verda ir esant jaunam bei atsipūtusiam čia yra the place to be.
P.S. Nuotraukas kelias pasiskolinau, nes mano naktinė fotografija mobiliuoju nedavė itin daug naudos. 

Baseinai ant stogo. Nors nieko čia ypatingo, bet jie man liks vieni iš smagių Bankoko prisiminimų. Kad ir bijau aukščio, man vistiek patinka viešbučiai iš kurių galima apžvelgti miestą, o jei dar iš baseino tai dvigubai geriau. Vaizdais ir pasiplaukiojimu po karštos dienos  tikrai nenusivylėm. 

Tai štai tokie mano kuklūs įspūdžiai iš Bankoko. Daug triukšmo, netvarkos, smogo, bruzdesio, judesio, šventyklų spindesio, tuk tukų ratų trinksėjimo, vandens ant stogo, žalių oazių, kvepiančio maisto, egzotiškų vaisių ir pigių bikinių. Turiu nuojautą, kad dar tikrai čia sugrįšiu. 

No comments:

Post a Comment