Wednesday, 31 July 2013

Laikinumo karuselė

Kai kurie dalykai gyvenime yra labai laikini, nebepasikartojantys ir iki skausmo spontaniški. Dėl to aš mėgaujuosi jais nuo pradžios iki galo. 
Nebūčiau pagalvojus, kad šis lietingas rytas nuves mane į tokį netikėtą vakarą. Kad suksiuos karuselėje danguje, nuspalvintoje saulėlydžio, pakilusi virš Londono ir truputėlį bijodama žiūrėti į priekį (double vodka and coke šiek tiek padėjo tiesą sakant). O aš juk bijau aukščio! Bet nieko tokio, nes žavus prancūzas laikė mano ranką ir viskas neatrodė taip rimta. Žinau, kad šis žavus prancūzas rytoj laikys jau kitos draugės ranką ir galbūt valgys austres. I don't do relationship, - pasakė, kai susitikom. Bet aš per daug gyvenime planavau ir mąsčiau į priekį. Visuomet turėjau planą A ir planą B. Ir kur tai mane nuvedė? Ne per toliausiai. Juk geriausi dalykai įvyko neplanuotai. Kai mažiausiai to tikėjausi. Todėl leidau prancūzui laikyti mano ranką ir žiūrėjau į saulėlydį. Po velnių, Londonas be galo gražus vakarėjant... 
Vėliau kvatojausi iš visos širdies žiūrėdama Le gateu chocolat pasirodymą. Tą akimirką, kai juodaodis barzdotas dėdė apsitempęs baltais taškuotais šliaužtinukais traukė ariją iš Les Miserables, mano gyvenimas nebegalėjo būti keistesnis. Mano juokas nebetilpo cirko palapinėj ir baladojosi į lubas. Juokiausi ne tik dėl storo dėdės... Juokiausi nes tą akimirką buvau be galo laiminga. 
- Ar tu matei Les Miserables, - paklausiau prancūzo.
- Ne, o tu?
- Aš irgi ne, - atsakiau. 
- Hm... O atrodė, kad mintinai žinai visą tekstą.
Ir aš esu jam dėkinga, nes šitam beprotiškam pasauly pasirodo aš dar galiu būti nustebinta. Nors čia ir nebuvo pasimatymas... Nors ir žinau, kad tokių vakarų daugiau nebebus. Kartais gerai neturėti plano. 

London Wonderground

1 comment:

  1. Oi, koks didelis LIKE tavo šitam įrašui! Vakar paskaičiau, taip pozityviai nuteikė, tai šiandien grįžau pakomentuoti :)) Visiškai Tau pritariu, jog geriausi ir maloniausi dalykai gyvenime nutinka, kai mažiausiai to tikiesi ir visai neplanuoji. Ir nesvarbu, ar tai būtų charizmatiškas prancūzas, ar netikėtas festivalis, ar spontaniška kelionė, ar bala žino kas. Kai neplanuoji, kai neturi išankstinių nusistatymų ir nededi absoliučiai jokių vilčių, belieka priimti viską taip, kaip yra. Taip, kaip jautiesi tą akimirką. Ir jei jautiesi puikiai, reikia nuoširdžiai tuo mėgautis, nes gyveni tik vieną kartą, ir kitos tokios pačios akimirkos jau nebebus.
    Linkiu daugiau tokių spontaniškų vakarų, nes tavo šypsena tiesiog sklinda iš ekrano ;)

    ReplyDelete