Wednesday, 31 July 2013

Laikinumo karuselė

Kai kurie dalykai gyvenime yra labai laikini, nebepasikartojantys ir iki skausmo spontaniški. Dėl to aš mėgaujuosi jais nuo pradžios iki galo. 
Nebūčiau pagalvojus, kad šis lietingas rytas nuves mane į tokį netikėtą vakarą. Kad suksiuos karuselėje danguje, nuspalvintoje saulėlydžio, pakilusi virš Londono ir truputėlį bijodama žiūrėti į priekį (double vodka and coke šiek tiek padėjo tiesą sakant). O aš juk bijau aukščio! Bet nieko tokio, nes žavus prancūzas laikė mano ranką ir viskas neatrodė taip rimta. Žinau, kad šis žavus prancūzas rytoj laikys jau kitos draugės ranką ir galbūt valgys austres. I don't do relationship, - pasakė, kai susitikom. Bet aš per daug gyvenime planavau ir mąsčiau į priekį. Visuomet turėjau planą A ir planą B. Ir kur tai mane nuvedė? Ne per toliausiai. Juk geriausi dalykai įvyko neplanuotai. Kai mažiausiai to tikėjausi. Todėl leidau prancūzui laikyti mano ranką ir žiūrėjau į saulėlydį. Po velnių, Londonas be galo gražus vakarėjant... 
Vėliau kvatojausi iš visos širdies žiūrėdama Le gateu chocolat pasirodymą. Tą akimirką, kai juodaodis barzdotas dėdė apsitempęs baltais taškuotais šliaužtinukais traukė ariją iš Les Miserables, mano gyvenimas nebegalėjo būti keistesnis. Mano juokas nebetilpo cirko palapinėj ir baladojosi į lubas. Juokiausi ne tik dėl storo dėdės... Juokiausi nes tą akimirką buvau be galo laiminga. 
- Ar tu matei Les Miserables, - paklausiau prancūzo.
- Ne, o tu?
- Aš irgi ne, - atsakiau. 
- Hm... O atrodė, kad mintinai žinai visą tekstą.
Ir aš esu jam dėkinga, nes šitam beprotiškam pasauly pasirodo aš dar galiu būti nustebinta. Nors čia ir nebuvo pasimatymas... Nors ir žinau, kad tokių vakarų daugiau nebebus. Kartais gerai neturėti plano. 

London Wonderground

Sunday, 21 July 2013

Prie jūros Anglijoje. Bet, o kur jūra?

Kad jau karščiai pas mumi nesilauja, savaitgalį išsiruošėm prie jūros. Leigh-on-sea vienas arčiausių nuo Londono pajūrio miestelių. Be to įtrauktas į 100 gražiausių Anglijos paplūdimių sąrašą. Įdomu kiek iš viso Anglijoje yra paplūdimių ir kokie tie kiti nepakliuvę į sąrašą? Jūrą pamatėm gal kokį pusvalandį, tada prasidėjo atoslūgis ir ji nuo mūsų pabėgo. Taigi smagiai pasibuvome pajūry be jūros. Gal ir nereikia norėti visko vienu metu, ir gero oro, ir dar jūros su vandeniu... Pasitenkinom bent jau geru oru. Už tai netrūko dumblo, moliuskų, krabų ir medūzų. O vandens dar buvo likę keliuose natūraliuose baseinuose, gilumo sulig keliais. Šiaip ar taip nesiskundžiu. Vasara Anglijoje vis dėl to. 
















Wednesday, 17 July 2013

Prie jūros Libane

Savo pasakojimą apie pašėlusį Beirutą pradėsiu nuo pajūrio, nes šią dalį susisteminti lengviausia ir paprasčiausia. Vėliau seks naktys, vestuvės ir kultūrinė programa. O kol kas reportažas apie tai kaip ir kur mes mėgavomės saule. Arba kitaip tariant snaudėme didžiąją laiko dalį po intensyvių vakarėlių. 
Beveik visos miesto (ir apylinkių) pakrantės privatizuotos ir apstatytos klubais su baseinais ir gultais. Neprivatūs paplūdimiai skirti neturtingiesiems. Kaip man buvo paaiškinta ant gultų daugiausiai voliojasi turistai ir tie, kieno kišenės talpina kur kas daugiau nei vidutinį atlygimą. Nieko keisto, nes už įėjimą reikia susimokėti ne mažiau 20 USD. Ir čia tik už gultą, net be rankšluoščio. Jei pavyzdžiui norisi kokios nors mikštesnės didelės lovos arba kad jau visai būti VIP - atskiros dalies su nuosava jacuzzi, dar prisideda krūva papildomų dolerių.  Taip ir sluoksniuojasi visuomenė. Ne tik pagal pajamas, bet it pagal religiją. Beiruto šiaurė - krikščioniška, pietūs - musulmoniški. Pastarojoje dalyje kaip tik neseniai susprogo bomba. Todėl nesijautėm itin ramiai pakeliui į paplūdimį. Tuo labiau kai šen bei ten užmetus akį, matydavosi kareivių būdelės ir sienos papuoštos barzdočių su turbanais plakatais. Nors patys klubai jokiu pavojumi nedvelkė ir buvo būtent tai ko reikia po mūsų naktinėjimų.  

Cflow

Pirmoji mūsų poilsio vieta iškart po vestuvių. Tiesa, ne itin rami, nes visą dieną griaudėjo bumčikai ir vyko baseino party. Mes gi vestuvių svečiai nesėkmingai bandėme nusnūsti... Keliems laimingiesiems tai netgi pavyko. Pusė klubo buvo užsakyta mūsų jaunavedžių, netgi su didžiulėm lovom, bufetu, vaisiais ir nelimituotais gėrimais. Nors po audringo vestuvių šventimo didžiausia pramoga ir visiems labiausiai rūpintis dalykas žinoma buvo miegas. Na gerai jau gerai, neneigsiu, kad jūra ir saulė irgi ne paskutiniai prioritetai. Apie baseiną niekas net negalvojo (pažiūrėję į nuotrauką manau suprasite kodėl). 


Edde Sands

Apie jį sužinojome, nes netyčia buvom autobusu atvežti vietoj ankstesnio Cflow. Todėl kitą dieną nutarėme pažiūrėti, kas čia gero. Tai vienas didžiausių Beiruto paplūdimio klubų, priklausantis viešbučiui ir turintis SPA. Svarbiausia - jokių bumčikų ir ramus poilsis prie jūros arba baseine, kaip kada norėjosi. Tiesa pastarąjį aplankėme tik dėl bendro supratimo, nes gi reikėjo pasidaryti ekskursiją. Vis išdidžiai kartojome, kokie tie žmonės keisti, kad neina į pajūrį. Juk banguota jūra kur kas geriau nei kažkoks nuobodus ir dirbtinis vandens telkinys. 


Lazy B

Man labiausiai patikęs arabiškai-hipiškas klubo stilius ir mažiausiai patikęs paplūdimys. Taigi nusižengdama savo principams mieliau maudžiausi baseine, nei jūroje. O priežąstis ta, kad nebuvo normalaus priėjimo prie vandens, vien uolos. Nei padorių bangų, nei ką. Tuo tarpu nuo baseino matėsi puikus vaizdas. Ir šiaip mane priviliojo mielos spalvotos lovos bei visi kiti padekoravimai, mažos detalės ir hamakai. Kai pajūrys galėjo pasigirti tik ne itin patogiais gultais.
Taipogi čia apturėjome ilgiausius libanietiškus pietus, kurie truko gal porą valandų, kurių metu vienas per kitą visi pasakojo anekdotus. Nuo mūsų stalo aidėjo visas restoranas ir kiti lankytojai jį lenkė ratu. Nors tiesą sakant čia jų praradimas, mat su mumis pietavo labai šarmingas pianistas iš Paryžiaus, kuris pridovanojo savo kompaktų su autografais ir džiaugėsi garsenybės statusu merginų tarpe.


Bamboo Bay  

 Link paskutinės dienos patapome beveik kaip vietiniai ir nelabai besivarginome lįsti į jūrą. Tiesa vis dėlto vieną kartą pašokinėjome ant bangų, nes kitaip sąžinė būtų tikriausiai užgraužus. O visą kitą laiką baseine statėm pilis iš akmenų ar šiaip diskutavom apie gyvenimą mirkdami vandeny. Tuo labiau, kad vienas baseiniukas buvo visai negilus, kur patogiai prisėdus labai gera atsivėsinti nuo 35C karščio. Taip galima ir kelias dienas praleisti neišlipant lauk.