Wednesday, 5 June 2013

Kai patvinsta Dunojus


Jis taip patvinsta kartą per dešimt metų, nusinešdamas visas praėjusios žiemos liekanas. Išsiliedamas per šaligatvius ir gatves. Krantų jam per mažai. Jam reikia erdvės. Ir jam nė motais keisti prašaliečiai šlampantys kojas, tegu jie stringa mašinų kamščiuose. Jis viską susirenka ir keliauja nežinoma kryptim... O tiksliau į Juodąją jūrą. Kas nutinka vėliau, niekas negali pasakyti, ir niekam nerūpi. Jūra viską priglobs ir viskas ras savo vietą.
Kai žiūriu į beatodairiškai srūvantį vandenį įsivaizduoju kaip būtų paprasta jei taip pat galėtume nežinoma kryptimi nuplukdyti savo prisiminimus. Išrankiojus tik tuos, kurių nebenorime pasilikti. Iš kurių nebėra jokios naudos, o aukcione negautume nei sudilusio skatiko. Kurių nebekabinsime ant sienos ir kuriais niekada nebesididžiuosime. Deja, nėra taip paprasta, nes tokiu atveju srovė nusineštų ir visas pamokas, o mes ir toliau atkakliai kartotume senas klaidas. Atsivertę švarų lapą rašytume tas pačias eilutes ir braižytume brėžinius, tik tam, kad vėliau jį suglamžę išmestume, arba dar blogiau sudegintume. Kad viskas išsitrintų ir, kad vėl pradėtume nuo pradžių.
Negali upė jų nusinešti. Todėl prisiminimai lėtai ropoja sienomis, krenta iš lubų ir supasi ant šviestuvų. Belieka juos visus sugaudyti ir sudėlioti į aukštas senovines lentynas. Kad kada nors, skambant pianino muzikai, išsitrauktume ir perskaitytume, užsigerdami vyšnių arbata. Kad kada nors jie tebūtų tik dalis mūsų istorijos. Užversti mūsų vadovėliai.


Sunday, 2 June 2013

The Great Gatsby

Aš priblokšta. Žinojau, kad bus gerai... Bet kad taip gerai... Išėjau su vow jausmu, net truputėlį papurtyta. Nuostabiai nufilmuota, nuostabi muzika, gražiai pateikta istorija. Visai neprailgo tos beveik dvi su puse valandos. Net keista, kad filmai darosi vis ilgesni ir ilgesni, bet sužiūri visai nenuobodžiai. 
O Dicaprio su amžiumi tik gerėja. Atsimenu kaip jis man nepatiko Titanike, bet Django Unchained ir Gastbyje negalėjau akių atplėšti. 
Gatsby believed in the green light, the orgastic future that year by year recedes before us. It eluded us then, but that's no matter - tomorrow we will run faster, stretch out our arms farther... And one fine morning - So we beat on, boats against the current, borne back ceaselessly into the past.
Nežinau kiek išliekamosios vertės turi šis filmas, bet šiuo metu man jis puikus šiuolaikinės kultūros pavyzdys. Vis daugiau režisierių maišo senovines temas su modernia muzika. Rezultate gaunasi įspūdingas reginys. Aš nežinau ką padaryčiau, kad tik galėčiau atsidurti viename iš Gastbio vakarėlių. 
Na, o Lanos del Rey nauja daina nereali! Turbūt klausysiuos, kol per gerklę išlįs. 

Bemiegis Madridas mergaitiškai

Ech tos nesibaigiančios naktys... Kai norisi šokti, kalbėtis su nepažįstamaisiais ir gali apsimesti kuo tik nori. Portugalė lengvai gali tapti ruse Nataša ir visi patikės. O taksistas gali būti gaisrininku...
Nors iš pradžių ruošėmės Katios atsisveikinimo su mergyste šventę surengti Ibizoj, Madridas naktinio gyvenimo prasme nei kiek nenuvylė. Su oru deja nepasisekė. Buvo šalta, apsiniaukę ir pliaupė lietus. Sunku patikėti, bet pasirodo kažkur gali būti blogiau nei Londone. Tačiau visa kita - maistas, kompanija, muzika, nuotykiai pranoko visus lūkesčius. Puikus mergaičių ratelis susirinko, net Madrido klubų grindys linko nuo aukštakulnių trepsėjimo. 
Po dviejų naktų šėliojimo klubuose iki penkių ryto, grįžusi namo miegojau beveik visą dieną. O dar koks košmaras su tube pasitiko grįžus į Londoną vidury nakties, kai reikėjo važiuot tiesiai per aplinkui ir bandyt spėt į paskutinį traukinį.
Pirmas vakaras buvo kažkur centre, vietoje, kurios pavadinimo niekas niekada neprisimins. Antras vakaras buvo Fabrik klube už miesto su gyva muzika ir striptizu (būsimai nuotakai pasisekė patekti ant scenos ir net atsidurti jų video Youtube). Tema - pižamų vakarėlis, todėl milžiniška salė buvo kupina pusnuogių jaunikaičių ir merginų su naktinukais. Ačiū dievui buvom VIP balkone, o šalia kaip tik prancūzų vaikinų bernvakariu, kur viskas vyko gan civilizuotai. 
Dienos metu netgi spėjome įgyvendinti šiokią tokią kultūrinę programą.  Aplankėme Mercado de San Miguel, kur apstu vyno, tapų, alyvuogių, ispaniško kumpio ir kitų gėrybių. Ir netgi savo nuostabai autobuso turu apvažiavome miestą, ką turiu pripažinti atsimenu tarsi per sapną. Miegojimo programą savaime suprantama teko sutrumpinti iki minimumo. Kaip sakoma - tonight, we are young...