Saturday, 9 February 2013

Barrafina - Ispaniškas restoranas, kur lengva persivalgyti

Aš jei jau nuvažiuoju į Ispaniją, tai visada persivalgau. Kažkada šnekėjom su kolegom, jei galėtumėm pasirinti tik penkias pasaulio virtuves ir jomis maitintis visą gyvenimą, kas tai būtų? Be jokios abejonės, viena iš mano sąrašo privalėtų būti ispanų. 
Barrafina dažnai rekomenduojama, kaip vienas geriausių Tapų restoranų Londone. Ta proga jie nepriima rezervacijų ir reikia kantriai atstovėti eilėje, kad pagaliau gautum vietą prie baro. Taip, čia nėra staliukų, tik vienas ilgas baras, pie kurio prisėdus galima stebėti virtuvę. O joje, koks veiksmas verda... Visi zuja, kaip uodegas nudegę. Pjausto, neša, pila gėrimus, čirškina ir t.t. Ten beje aptikome ir labai mielą, linksmą ir šnekią lietuvaitę, kas pridėjo dar daugiau džiaugsmo ispaniškam vakarui. Na, apart absoliučiai atsipūtusio Ispano padavėjo, kuris, kol stovėjome eilėje, žaismingai aiškino: - Aš jums tiek ilgai neatnešiau vyno, nes stengiausi paskubinti žmones nuo baro, kad greičiau galėtumėt prisėsti. Tai ar renkatės gėrimus ar ilgiau pastovėti? 
Aš kažkodėl bijojau, kad gali laukti toks pat likimas kaip Nopi, iš kurio išėjome it musę kandę tikrąja to žodžio prasme. Bet ispanai supranta žodžio sharing reikšmę ir jų porcijas tikrai galima dalintis. Nuo trijų tapų čia taip prisivalgiau, kad jau desertas niekaip nebūtų tilpęs. O kitą dieną net pusryčių nenorėjau. Manau dviem žmonėm laisvai užtektų kokių keturių. Mes gi užsisakėme kiek daugiau. Kaip sakoma - akys marios. O jau kokia nuostabi ispaniška tortilla... Tokios dar niekur neragavu. Net Ispanijoj. Taip pat rekomenduoju mini picą su špinatas bei kedro riešutais ir tešloje keptą menkę ir mažas žuvytes - Chipirones. Kitą kartą labai noriu aštunkojo ir Tuno Tartar. 
Kaip gaila, kad skrandis negali pakankamai išsiplėsti, kai prisėdi prie gero maisto, o vėliau kelioms dienoms susitraukti. 

2 comments: