Sunday, 17 February 2013

Angliškas savaitgalis su lietuvišku prieskoniu

Praėjusį savaitgalį atlikau visas tradicijas privalomas gyvenant Londone. Buvau ir afternoon tea, ir for brunch, ir bare detektyviniais motyvais. Netgi lietuviško prieskonio šiek bei tiek įbėriau. Pasižiūrėjau filmą Valentinas vienas. Tokias savaitgaliais ir oras nerūpi.O jis turiu pripažinti buvo nekoks. Vėl palepino mus sniegu, pliuza, drėgme, vėju... Žodžiu, labai tinkamas aptarinėti virtuvėje su bendradarbiais.

Taigi apie viską nuo pradžių.

Valentinas Vienas buvo rodomas kino teatre rytuose dviejose salėse, kurios kaip supratau sutalpino kelis šimtus lietuvaičių. Tikrai smagus buvo vakaras. Prisijuokėm iki ašarų iš lietuviškai artimų situacijų. Ypač juokinga buvo Gabijos Ryškuvienės ir Giedriaus Savicko šeimyninė idilė bei jo alyvuogės prie televizoriaus, žmonai bandant pasišnekėt apie santykius. Nerealus aktorius. Keista, kad šis filmas susilaukia tiek kritikos. Čia, juk lengvo žanro komedija, linksmam vakarui praleisti ir pasijuokti. Nesuprantu kodėl visokie komentatoriai ir analizuotojai ieško kažkokios gilios prasmės ir skundžiasi, kad per daug lėkštas? Atrodo tarsi kraujyje kažkoks tamsumos ir niūrumos poreikis įsišaknijęs tautiečiams. Dar nuo mokyklos laikų atsimenu visokius Donelaičio Metus ir Vingių Joną apie sunkų būrų gyvenimą. Nei vieno linksmo kūrinio. Ir filmai žinoma būdavo tais laikais liūdni ir gilūs. Visokių žinoma reikia. Bet nėra ko pykti ant nuotaikingos komedijos. O nuogybių čia ne daugiau, nei kas antros žvaigždės garderobe ant scenos. 


Šeštadienį popiečiavau su arbata Wolseley, kur ir vėl aptarnavo lietuvaitis. Visą laiką neatskeidęs savo tapatybės ir primygtinai šnekėjęs angliškai. Tik kai paprašėme sąskaitos, pasakė – Ačiū, gero vakaro.
Kažkada ši vieta buvo mašinų show room, o vėliau bankas  Aukštos lubos ir interjeras man tiesą sakant truputėlį priminė senų laikų traukinių stotį. Gerąja prasme. 
Na, o arbata buvo šauni,.Restoranas sausakimšas, ir triukšmingas. Rezervuotis ten patartina labai iš anksto. Laimei neteko sėdėti prie staliuko arti įėjimo, ten tai tikrai būtų buvę nekas ir dar skersvėjis perpūtęs. Tipiška popiečio arbata tęsiasi žinoma visa popiete, pradedant nuo sumuštinukų, tuomet vadinamosios scones (kaip jos lietuviškai?) su džemu ir grietinėle, ir galiausiai visokie tortukai – pyragiukai.  Žodžiu  - apsivalgėlių rojus. Galima paprašyti atnešti dar ir dar, tik bėda, kad jau nebetelpa.


Vėliau apsilankėme bare-detektyvų agentūroje Evans & Peel. Tokių vietelių Londone pastaruoju metu yra atsiradusi ne viena. Vadinamieji slaptieji barai, nukeliantys į prohibition erą (1920-1930-uosius), kai US buvo visiškai uždaustas alkoholis. Žinoma, kaip ir reikėjo tikėtis tai baigėsi svaigalų vartojimu pasislėpus.
Paprastai šio baro net nepastebėtum, lauke kabo tik mažutė lentelė su užrašu. Tačiau, gandas sklinda iš lūpų į lūpas ir šeštadienio vakarą jis buvo sausakimšas, o žmonės plūdo vienas po kito.
Atėję, paspaudėme skambutį ir pasakėme, kad turime susitikimą su detektyvu. Mus įleido į mažą kambariuką –  ofisą, kur papasakojom savo problemą. Sukūrėme istoriją, kaip draugė prarado atmintį ir nebeatsimena, kur gyvena. Radome ją gatvėje ir nežinome, ką daryti.
-Nesijaudinkit, detektyvas jums padės, - atsakė miela sekretorė ir per slaptą įėjimą, esantį knygų lentynoje nusivedė mus į barą.
Aš nors ir žinojau visą scenarijų iš anksto, man vistiek paliko įspūdį. Pats labai stilingas, su stilingais žmonėm ir draugiškais padavėjais, tarsi atkeliavusiais iš preities. Tiesiog ideali vieta smagiam ir netipiniam vakarui.


Na, o sekmadienį laukė brunch su paskalom, kiaušiniene ir kava. Tikras miestietiškas gyvenimas.

14 comments:

  1. Replies
    1. Smagus savaitgalis buvo. Bet kiekviena kart tokie tai duotu stipriai per kisene. :)

      Delete
  2. Pritariu, skamba puikiai! Visos popiečio arbatelės su pyragaičiais, lietuviški filmai, kurių net lietuvoj gyvenantiems dar neteko pamatyt (kalbu apie save:D), negirdėto tipo kavinės.. Baltas pavydas!:)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Del lietuvisku filmu tai galvoju, kad Londonieciai tikriausiai labiau verziasi juos ziureti nostalgijos vedini. Ir siaip kiekvienas lietuviskas renginys sutraukia kruvas zmoniu. Kazkaip pastebejau, kad vis daugiau ir daugiau inteligentisku ir fainu zmoniu susirenka i renginius. Buduliai gal lieka namie graust cipsu su alum? :)

      Delete
  3. Žavingas ir tikrai labai miestietiškas savaitgalis.
    Detektyvų baras mane labai sudomino savo koncepcija. ;)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Man irgi labai patinka naujos koncepcijos barai, kur ivelta truputi aktoriniu elementu ir nukelia tave tiesiai į senų laikų atmosferą.

      Delete
  4. Ooooi, kaip aš norėčiau nors vieno tokio miestietiško savaitgalio :))

    ReplyDelete
    Replies
    1. Tai gal keiciames? As visai nieko pries savaitgali kalnuose praleisti. :)

      Delete
  5. Valentinas vienas ir aš norėsiu pažiūrėti, bent jau trailer'is pasirodė geras :)) O as detektyvų baras tikras smagumas :D reklama iš lūpų į lūpas pati geriausia :) tiksliau jei tokia veikia, tai baras tikrai turėtų būti vertas dėmesio.

    ReplyDelete
    Replies
    1. Tai jau taip. As apie ta bara irgi isgirdau is kazkokiu pazistamu, o veliau ir spaudoj perskaiciau. Paziurek Valentina. :) Nors po Valentino dienos jau visai kita nuotaika. Mes kaip tik pries ta didzia proga ir ziurejom. :)

      Delete
  6. Super baras ;) reikia pašniukštinėti tokio mūsų kaime ;)

    ReplyDelete
  7. Koks smagus savaitgalis! Baras tai atrodo super, tikrai miestietiskai jus cia :) as vis ruosiuos eiti kur for afternoon tea, bet labai noriu i Savoy, nes Savoy buvo arbateles pradininkas, o paskui sita minti pereme Ritz ir visi dabar galvojau, kad geriausia afternoon tea yra Ritz viesbutyje :) Gal per gimtadieni reiks Charliui siurpzia padaryti :)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Na taip, Savoy turetu but faina, tik as kazkodel isivaizduoju ten daug mociuciu... Nors aisku cia cliche ivaizdis. :) Dar on my list yra Mad Hatters tea in Sanderson Hotel ir gal kada nors Berkeley Fashion tea.

      Delete