Thursday, 3 January 2013

Su Naujais Metais

Pirmasis įrašas 2013-aisiais turi būti džiaugsmingas ir prasmingas, argi ne?

Iš tiesų tai vis audžiau mintį padaryti 2012-ųjų apžvalgą, bet tiek visko nutiko per tuos metus, kad atrodo nugyvenau keletą gyvenimų. Be to atradau nerealų metų aprašymą, kuris tarsi už mane parašytas ir  labai gražiai iliustruotas. Galima paskaityti čia. Iš komentarų sprendžiant, ne viena skaitytoja jame save pamatė. Ypač mane užkabino (ir tiko) ši pastraipa:
Buvot metai, įtraukę į gyvenimo sukūrį lig ausų. Tarsi koks serialas. Kai niekas neprisimena, kur buvo pradžia ir nežino, kada bus pabaiga. Buvot metai atnešę beprotiškai daug. Ir atėmę dar daugiau. Dovanoję jūras liūdesio, ašarų ir skausmo. Ir tiek pat šviesių ir džiugių akimirkų. Tikėjimo. Buvot metai, kuriuos nepaisant visko, galėčiau pakartoti.
O po to dar radau kitą superinį įrašą čia. Jeigu mokėčiau taip gražiai rašyti ir man į galvą būtų šovę šitaip nuostabiai papasakoti apie savo metus, labai norėčiau, kad tai būtų buvę mano žodžiai:

Nes jeigu Londonas būtų žaidimas, tai būtų lošimas kauliukais, kurį nuolatos žaidžia senoliai balkaniškuose filmuose, sėdėdami kur nors kavinėje, net neištraukdami pypkės iš dantų, žaidimas, kurio taisyklių nemoki, bet gražu žiūrėti ir jis atrodo toks įdomus, kad net norėtųsi išmokti, žaidimas, prie kurio užtektų tik prisiliesti, net nežinant, kokie ėjimai reikalingi, kad jį laimėtum. Ak, jeigu tik Londonas būtų žaidimas!

Gaila, kad man taip gražiai tik Prahoje rašosi... O dabar esu gi ne Prahoje, tai ir mano metų apžvalgos nebus.

Nuo saves tik norėčiau pridurti, kad tai buvo vertybių perkainavimo ir kelionių metai, per kuriuos išmokau labai daug. Apie mano ašaras žinoma nieko nežinote ir nebūtina žinoti, nes ne liūdesiui, o šviesai ir šilumai skleisti šį blogą rašau. Neįtikėtini buvo metai, todėl palieku juos praeityje.

Negaliu atversti balto ir švaraus puslapio, bet turiu bent jau laiko mato iliuziją, kad prasidėjo naujas gyvenimo etapas pažymėtas kitais skaičiais. Tvirtai žinau, kad visuomet įvyksta tai, kas turi įvykti. To nesustabdysi, kaip ir beprotišku greičiu skriejančio traukinio. Nors matai, kad tolumoje bėgių nebėra... O po didelio trenksmo apdujęs supranti, kad visgi išgyvenai. Kad gali ir sugebi gyventi. Kad gyvenimas pilnas dovanų ir galimybių. Kad Naujų Metų dieną simboliškai šviečia saulė, nors prieš tai kelias dienas buvo itin apsiniaukę ir pliaupė lietus.

Todėl viskas bus gerai. Aš kategoriškai nesutiksiu su niekuo, kas yra mažiau nei gerai.

Žinau savo kryptį. Tik noriu sau palinkėti nepritrūkti jėgų ir nesustoti. Ir dar galbūt mažiau planuoti ir daugiau leisti gyvenimui vykti. Kaip Boj Jovi sako: Life is what happens, while we are busy making plans. Na, ir labiausiai noriu  palinkėti įkvėpimo. Visame kame - žmonėse, vietose, daiktuose ir neapčiuopiamuose dalykuose. Nes įkvėpimas kaip oras. Be jo nebūtų ir manęs.

Kažkaip truputį egoistiškai čia skamba, tik sau visko linkiu... O juk be mano artimų žmonių aš būčiau niekas. Galbūt nepakankamai dažnai sakau ir parodau, kokie Jūs man svarbūs. Myliu jus už tai, kad esate mano gyvenime. Labai labai. Jūs net neįsivaizduojate kaip.

Jaučiu, kad 2013-ji bus itin geri metai. Turiu daug naujų suknelių ir šypseną.

No comments:

Post a Comment