Tuesday, 31 December 2013

2013-ieji naujų pradžių metai

Mano įrašų vis mažėja, nuo kas savaitinių tapo kas mėnesiniai, o gal greit pataps ir kas metiniai. Net ir Gruodis nepateisino lūkęsčių, kai tikėjausi surūšiuoti nuotraukas/aprašyti keliones/ ištrinti pusę nereikalingų failų. Mat gi bus šalta ir daugiau nieko nenoresiu/tingesiu veikti. Deja, deja… Na, bet nutariau tokiems nepaprastiems metams padaryti garbę ir apžvelgti kas ir kaip gi čia buvo (Facebookas ir Blogas labai puikūs padėjėjai sisteminant įspūdžius ir prisimenant datas).

Sausis
Sudalyvavau kokiam tai seminare, kuris privertė apgalvoti ir susiplanuoti metus. Išsikėliau sau daug tikslų: naujas darbas, naujas butas (mano nuosavas), atsidėti fotografijos mokslams, susirasti kokios labdaringos veiklos ir pan. Daug kas ką tada užsirašiau įgyvendinta, išskyrus nuosavą butą (bet bent jau naujas, nors ir ne mano) ir atsidavimą fotografijai (daugiausia deja fotografavau telefonu). 

Vasaris
Nelabai ką apie jį prisimenu, bet pagal blogo įrašus buvau Lietuvoj, Prahoj ir Kembridže. Ai ir dar pirmą (iš dviejų kartų) buvau Afternoon Tea šiais metais. Prašom atkreipti dėmesį į mano metų the kepurę. Laukiu kada pagaliau atšals, kad vėl galėčiau ją dėvėti.

Kovas
Pradėjau savanoriauti pas Hackney Pirates ir su nedidele pertrauka tęsiau šią veiklą visus metus. Tai yra vienas didžiausių mano džiaugsmų ir atgaiva širdžiai. Buvusiam savo darbe suorganizavau jiems knygų (nuvežėm gal penkias dėžes) ir šiaip kai turėdavau laiko, stengdavausi kelias valandas skirti vaikams.
Spėjau pabuvoti Amsterdame (ten buvo labai šalta).
Taip pat nukeliavau į Lanzarotę (kurios taip ir neturėjau kada aprašyti) 
Ir dar dienai į kaimyninę Fuerteventurą (kurios mačiau lygiai tiek, kiek iliustruoja nuotraukos, t.y vieną pliažą ir kelią). Ten norėčiau dar kartą kuo skubiau sugrįžti. 
Na ir žinoma... Sutikau mokslininką. :) Ne Fuertoventuroj, Londone. 

Balandis
Kadangi didžiumą laisvalaikio praleidau stengdamasi perprasti mokslininką (o tai pasirodė nelengvas mokslas), žiūrėdama ruonių fotografijas ir lankydama gurmaniškus restoranus, daugiau nelabai kam kaip ir beliko laiko. Bet ir viso šito pasirodė gerokai per daug. 

Gegužė 
Gavau pasiūlymą dėl naujo darbo ir pridaviau laišką, kad išeinu iš seno. Buvo didelis YAY! Ir džiaugsmo pilnos kelnės.
Beveik ištisas dvi paras nemiegojau Madride bešvęsdama Katios mergvakarį. 

Birželis
Ta proga, kad keičiau darbus tokiu geru laiku, netikėtai atsirado papildomų vasaros atostogų, taigi savaitei grįžau į Lietuvą. 
Bet prieš tai dar pasivaikščiojau po potvynių apsemtą Budapeštą.

Liepa
Katios naujos šeimos pradžia ir prabangiausios vestuvės Libane, kartu su daugiau nei savaite bemiegių naktų, paplūdimių, istorinių griuvėsių ir skanaus maisto. 
Mano naujo darbo pradžia ir daug mokymosi ir stengimosi suprasti kas čia ir kaip.
Taip pat buvau prie jūros be vandens.
Iš mano gyvenimo dingo mokslininkas, bet už tai atsirado prancūzas (priešingai nei maniau rašydama aną įrašą, laikinumas užsitęsė iki Spalio). 

Rugpjūtis
Stovyklavome Lake district, kur visi kažkodėl norėjo nuotraukose šokinėti, bėgioti ir laipioti uolomis. 
Atostogos Madeiroje.
Nauja Astos pradžia - vestuvės Olandijoje ir senų pažįstamų re-union. 
Antrą kartą gyvenime ragavau austrių. Šį kartą patiko. Ir šiaip kažkodėl mano meniu per pastaruosius metus buvo labai jau prancūziškas.

Rugsėjis
Viena intensyviausių savaičių, kada kiekvieną diena priminė kino filmą ir buvo pilna įdomių sutapimų. Vieną dieną žiūrėjau į Londoną iš viršaus, kitą jau mirkau Maskvos lietuje. 
Dar sirgau už krepšinį Europos čempionate. Ir būtinai turėjom tiems prancūzams pralaimėti (velnias). 
Na ir kaip čia nepaminėjus Bloomberg Party, kai vakaras vos nesibaigė vietiniam klube. Pirmą kartą gyvenime žaidžiau stalo tenisą. Sekėsi ne taip jau ir blogai, kaip būtų galima pagalvoti.

Spalis
Kaip ir kiekvienais metais Frankfurto knygų mugė su tuo pačiu, bet kartu ir kiek kitokiu scenarijum. Beje, kompiuteris nuotraukoj buvo pavogtas jau kitą dieną.
Netikėtas vieno svečio iš Majamio apsilankymas ir toks pat netikėtas jo maršruto pokytis.
Beigi itin netikėtas (o gal seniai lauktas) naujas savęs pažinimo etapas ir kažkoks nepaprastas įvykių dėliojimasis taip kaip turi būti.
Tiesa dar buvo netikėtai pasibaigęs Helovyno vakarėlis su naujaisiais kolegomis, kurio geriau neprisiminti. O ypač geriau neprisiminti sekančios dienos. Tada prisiekiau daugiau niekada, niekada, niekada.... Negerti nepavalgius. Antrą kartą gyvenime žaidžiau stalo tenisą, tai net nereikia sakyti, kad buvom absoliuti loseriu komanda.

Lapkritis
Radau naujus (tikrąja to žodžio prasme) namus ir išsikrausčiau iš senų. Viskas pas mus balta (išskyrus spalvotas sienas), gaivu, kiekvienas kambarys kvepia skirtingais kvapais, yra net du viso ilgio veidrodžiai (nuo žemės iki lubų), bet žadu pirkti dar vieną (gal čia kokia narcisizmo manija?), bei daug spalvotų pagalvių.  Na galima atkreipti dėmesį ir į vaizdą pro langą, kad jau užsiminiau. 
Vis nesibaigianti euforija dėl visų gyenimo pokyčių ir mano geriausių draugių meiliai vadinamų bitches darbe, kurios praskaidrina net niūriausią dieną. 
Niekur nenorėjau keliauti, man nepaprastai buvo smagu ir gera Londone. Netrukdė nei lietus, nei niūrus oras. Ir po kažkiek tai metų vėl norėjau švęsti gimtadienį, nes visi man teigia, kad aš nesenstu, o jaunėju.

Gruodis 
Tradiciškai daug Kalėdinio šurmulio, vyno, dovanų su nerealiausiais kolegomis, puikiausiais draugais, mylimiausia šeima, kai nenustojau galvoti kokia esu laiminga ir dėkinga už visus šiuos žmones ir pozityvius pasikeitimus mano gyvenime. Bet tikriausiai metų gale visi taip jaučiasi? 

xxxxxx

Žinoma buvo visokiausių dienų, ne viskas gi tik rožėm klota. Tačiau į ne tokius gerus dalykus žiūriu kaip į pamokas, kurios tikrai šį kartą mane pastūmėjo užduoti klausimus ir ieškoti atsakymų. Be jokių abejonių galiu teigti, kad kažko pabaiga yra kažko kito pradžia. O šie metai iš įvairių mažų pradžių susidėjo į vieną didelę pradžią. 

Be to džiaugiuosi, kad sutikau mokslininką ir prancūzą, kurie mano gyvenimą paįvarino naujom spalvom, karuselėm, piknikais parkuose, filmais, kokteiliais, kulinariniais sugebėjimais ir įdomiais pokalbiais.

Žinoma be galo džiaugiuosi savo ilgalaikėmis draugystėmis, kurios siekia 10 ar jau net 20 metų. Besikeičiančiame pasaulyje yra be proto gera žinoti, kad kai kurie žmonės keliauja per jį kartu su manim. Kad nuliūdus yra kas nulakuoja nagus ir atkemša butelį vyno. Tada ispiria į užpakalį ir pasako, tai negi verksi visą laiką čia atsisėdus. Yra bendrakeleiviai ir yra pakeleiviai. O mano bendrakeleiviai patys pačiausi. 

Ir iki šiol prisimenu vieną vakarienę, kur išsirutuliojo pokalbis apie gyvenimo vertybes. Protingiausias girdėtas pastebėjimas buvo - aš gyvenu taip, kaip norėčiau, kad man išėjus žmonės mane prisimintų. Ir žinoma, kad visi mes norime, jog kai mūsų nebebus mus minėtų kaip gerus/mylinčius/linksmus/talentingus/reikalingus/ką nors gero nuveikusius/išradusius/pakeitusius pasaulį žmones… Taip stengiuosi gyventi ir aš. Ir nereikia čia apsimetinėti, kad gyvenam tik dėl savęs. Juk tuomet Dievas būtų sukūręs, tik vieną vienintelę gyvą būtybę, argi ne? 

Linkiu jums gerų ateinančių arklio metų. Kad kuo daugiau pakeleivių taptų bendrakeleiviais ir kad niekad neatsibostų mėgautis vaizdais. 

Cheers! Life Works in Mysterious ways. ;)


Thursday, 28 November 2013

Sunday, 24 November 2013

Lapkritis: kas nuveikta & kur pabuvota & ko paragauta

Tuoj prasidės paskutinė savaitė mūsų senąjame name. Gyvename tarp dėžių, maišų ir rūšiuojame daiktus, kuriuos mesim lauk. Keista ir kartu smalsu, kas laukia naujuose namuose. Na, pirmiausia žinoma tai laukia Kalėdinis Housewarming party ir gražus vaizdas pro langą iš dvylikto aukšto. Yay!
Tačiau ir šiaip laiko veltui neleidžiu. Štai pažiūrėkit, kas nuveikta per pastarąjį mėnesį. 
Apsilankiau aukščiausiame Londono pastate Shard. 
Sukviečiau mergaites vintage popiečio arbatos Betty Blythe
Ragavau įdomaus Peru maisto Ceviche. 
Ir skanaus Ispanų maisto Jose Tapas
Buvau trijų prancūzių koncerte Theodore, Paul &Gabriel
Eilinį kartą supratau, kad vis dar nesuprantu anglų humoro, taigi per pertrauką pasiplovėme iš Eric &Little Ern. Ponas Beanas kur kas juokingesnis.
Pažiūrėjau du labai gerus filmus, kurie tikėtina bus nominuoti Oskarams. 
Gravity, kuris nukėlė į kosmosą beveik tikrąja to žodžio prasme. 
Blue Jasmine su mano mylima aktore Cate Blanchett, režisuotą mano ištikimai žiūrimo Woody Alleno.
Mano išprotėję kolegės supažindino su Masters of sex, kuris patapo mano nauja priklausomybe. Štai dėl to ir neturiu televizoriaus, nes jei pradedi ką nors įdomaus žiūrėti, nebegali sustot. Filmą pažiūrėjai ir baigta, o serialas tęsiasi be galo be krašto. O jei dar atrandi kelis kitus... Na, bet šitas tikrai labai neblogas. Bet to yra ką aptarinėti darbe. 
Dar savanoriauju Hackney Pirates organizacijoje. Vaikštau į parkus. Žiūriu operetes. Planuoju keliones. Beigi bandau ištobulinti makaronų gaminimo meną. Reikia sunaikinti atsargas prieš keičiant būstą. 
Ta gaida gal ir baigsiu... Tikiuosi ir jūs gyvenate linksmai. 

Sunday, 10 November 2013

Auksinis sekmadienis parke

Artėjant metų galui daugėja permainų. Metų pradžioje rašiau planus, ko norėčiau ir tikėčiausi. Labai daug kas išsipildė su kaupu... Kai kas ne visai, bet dar gi ne metų pabaiga. Prieš tris mėnesius pakeičiau darbą, o nuo kito mėnesio kraustysiuos į naują vietą. Po devynerių metų Londono šiaurėje, kelsiuos į vakarus. Nemažas pokytis turiu pasakyti. Viduje kirba virpuliukas ir laukimas. Nežinia ir kartu jausmas, kad viskas bus gerai. Turi būti gerai. Aš niekada nepasižymėjau per daug gera intuicija, bet juk namuose spalvotomis sienomis, rausvu vonios kambariu, mėlyna virtuve ir oranžine svetaine negali būti blogai. Labai tikiuosi, kad mano nuojauta manęs neapgauna. 
Tačiau kol vis dar gyvenu savo tolimąjame šiaurės kaime pats laikas apžiūrėti vietinius parkus. Štai pavyzdžiui šiandien visai netikėtai supratau, kad netoliese esantis Trent parkas nusipelno dėmesio, kurio jam nesuteikiau per pastaruosius ketverius metus. Jame taipogi yra gan išvaizdus namas, kadaise buvęs didikų medžioklės vieta, o vėliau keliavęs iš rankų į rankas, kol galiausiai atsidūrė Philipo Sassoono rankose (jis žymus nebent tuo, kad buvo kito Sassoono poeto pusbrolis), kur jis linkmino tokius svečius kaip Čarlis Čaplinas ir Winstonas Churchillis. 
Rudens diena buvo tiesiog tobula vaikščioti po mišką, traškant geltoniems lapams po kojomis. Kai kur tiesa teko bristi per purvą, nes vakar visą dieną lijo. Net nustebau, kad dar nemažai lapų likę ir ant medžių, tarsi nusidažę auksu. O gal tik toks įspūdis nuo saulės? 
You know, if you look at it that way, then everything is a waste of time. Like watching TV, windsurfing, dancing, painting, doing nothing... For anything you do or don't do, you use your time. The only thing what matters is if you really enjoy it. Because if you do, then it is not wasted, is it? 
Kartais žmonės iš kurių to mažiausiai tikiesi, nustebina labiausiai. 





Thursday, 7 November 2013

Vaikai

Viena iš vietų, kur atsigauna mano širdis yra Hackney Pirates. Po gerokos pertraukos vėl sugrįžau prie savo darbo su vaikais ir supratau, kaip labai to pasiilgau. Čia visu pajėgumu gali pasireikšti mano vaikystės svajonė būti mokytoja. Savanoriavimo esmė - tris valandas praleisti su vienu vaiku, padėti jam skaityti, ruošti namų darbus, užsiimti kūrybiniais projektais ir paprasčiausiai duoti dėmesio. Labai smagu, kad taipogi susirenka visokiausių įdomių suaugusiųjų, mat Hackney rajonas populiarus tarp studentų, meninkų ir visokių laisvamanių. Įtariu, kad jie tikriausiai ir nedirba, jei gali popietes leisti vaikų centre. Kaip tik buvo Bon Fire fejerverkų naktis ir mes pajuokavome, kad viena mergina atrodo it fejerverkas. Jos neoninis švarkelis tiesiog raibo akyse.
- Na, matote, - paaiškino ji, - aš buvau Morning Glory Rave Disco, kuri prasideda 6.30 ir tęsiasi iki 10-tos. Smoothies, joga, šokiai ir visi natūraliai laimingi. Penki šimtai natūraliai laimingų žmonių. 
Smaguva... 
Na bet grįžkime prie vaikų. Šį kartą dirbau su devynerių metų mergaite Kelly, turinčia Kolumbietiškų šaknų, kuri buvo gyvas sidabras ir niekaip nenustygo vietoje. Be to piešė visur ir visada, o vėliau sugalvojo karpyti ornamentus iš spalvoto popieriaus. Aiškiai auga menininkė. Šiaip jau užduotis buvo parašyti laišką sau į ateitį, kurį turėtum gauti kai tau bus 18 metų, kas devynerių metų vaikui atrodo gili senatvė. Taigi Kelly rašydama laišką norėjo žinoti ar jai vis dar patiks mėlyna spalva, ar ji turės vaikiną, o gal bus ištekėjus, ar jos mėgstamiausias patiekalas tebebus spageti ir ar One Direction vis dar dainuos. Nors šiaip jau ji jų nemėgsta. Kiečiausia grupė pasirodo yra N-Dubz. Girdėjot tokią? Ir aš ne. Bet buvau priversta pasiklausyti kažkokių vaikigalių bandančių repuoti. Galiausiai ji palinkėjo sau mylėti visus ir visada. Po to prisiminė Franki, kurio nemėgsta (nors aš manau, kad po keletos metų ji ir tas Frankis visai gali tapti pora) ir pasitaisė - mylėti tuos, kurie man patinka ir nepasitikėti visais kitais. 
Žodžiu, pasiskolinti vaiką trims valandoms yra visai smagu. Kiek naujų dalykų sužinai apie pasaulį. 

Wednesday, 6 November 2013

Die Fledermaus


Šiandien pasižiūrėjau operetę ir tik vėliau netyčia supratau, kad joje vaidino Edgaras Montvydas. Labai maloniai nustebau, nes nei atpažinau, nei būčiau pagalvojus. Tradicinis devyniolikto amžiaus pabaigos Šikšnosparnis perdarytas į modernesnę versiją, kuri susilaukė ne itin palankių kritikų įvertinimų. Man asmeniškai visai patiko, nes visų pirmą nedažnai vaikštau į operetęs, o visų antra visai mėgstu būti nustebinta. Kadangi tikrai nesitikėjau kičo, paruošto Froido motyvais, galima sakyti likau išsižiojus tikrąja to žodžio prasme. Bet tas visai gerai. Labai spalvinga, crazy, truputis art deco motyvų, graži Štrauso muzika ir solistų balsai. Mažumėle ištvirkęs, lengvas šou. Tiesa nežinau ar liko patenkinti žilagalviai diedukai ir bobutės užpildę pusę salės. O aktoriui, kuris turėjo prasėdėti gerą gabalą vaidinimo, užkeltas aukštai ant laikrodžio tikriausiai irgi buvo ne pyragai. 

Sunday, 20 October 2013

Libanas - Byblos

Kad jau pas mus visai surudenėjo, pradėsiu kapstytis po vasaros prisiminimus.
Libanas kaip žinia yra tikras džiaugsmas įvairiausių griuvėsių beigi kultūros mėgėjams. Byblos vienas iš seniausių išlikusių ir atkapstytų miestų. Kai kurie archeologiniai radiniai siekia 7000 metų ir daugiau. Egiptiečių, Romėnų, kryžiuočių statinių liekanos. Taipogi, įdomus faktas, kad čia atsirado pirmoji abėcėlė. 
Šiais laikais tai ramus žvejų miestelis, kuriame apstu restoranų, kavinukių, netgi yra turgelis bei fosilijų muziejus. 
Vietovė aptverta tvora su įėjimu į kryžiuočių pilį, nuo kurios atsiveria vaizdas į Beirutą. 
Visa tai labai įdomu, jei nepaisytume mūsų būsenos ir 40C karščio. Viena nuotrauka labai puikiai iliustruoja nugeibusius turistus besitrinančius kremais nuo saulės (aš beje buvau dar visai neįdegus ir tepiausi itin uoliai). 
Dar prisiminiau, kaip parduotuvėje tarpusavyje ėmėm kalbėtis apie pietų Beirute sprogusią bombą, o pardavėja tik nusišypsojo - nesijaudinkit, čia visai kitam miesto gale, Libane nuolat kas nors sproginėja. Tai bent paguodė...