Lietus, truputis saulės, filmai, knygos ir daug pubų

Lietus truputį nustojo lyti, bent jau vakarais įmanoma į gatvę be skėčio išeiti. Arba iki kokio pubo. Kažkaip pagalvojau, kad pubų kultūra tikriausiai būdinga tik Anglijai (na ir visokioms Škotijoms ir Airijoms). Tai ne barai, ne restoranai, tai tarsi antri namai, dažnai padekoruoti visokiais atsitiktiniais rakandais ir tarpusavyje nesiderinančiais baldais. Juose galima leisti rytą, skaitant laikraštį, popietę žaidžiant šaškėm, ir vakarą galutinai nusitašant.
Taigi per savaitgalį aplankiau Anthologist, Follys, The Phene, Narrow Boat, o antradienį – The Bull su savo kolektyvu. Išimtis buvo pirmadienis, nes tada buvau Lindy Hop‘o pamokoj. Nutariau išbandyti, nors man labai pinasi su salsa. Ir vos ne kiekvienas partneris spėjo paklausti, ar kartais nešoku salsos, nes labai jau judinu klubus... Na, nieko. Gal kaip nors priprasiu.


Dar perskačiau Bjaurios Mergiotės Išdaigas, kuri man netgi labai patiko. Apie vargšo bėdulio meilę avantiūristei moteriai ir kuo ji baigiasi. Iš tiesų taip įsimylėti galėtų tik lotynų amerikietis ir tai ne dabartiniais laikais. Aprašomi skirtingi laikotarpiai: revoliuciją Peru, swinguojantis Londonas, mafijos pasaulis Tokijuje, Paryžius, Madridas... Žodžiu džiaugsmas keliautojos sielai susimaišęs su romantika.


Taipogi pažiūrėjau The Day Dream Nation. Patiko, bet gal ne kiekvieno skoniui. Mane labiau sužavėjo kinematografijos meniškumas, gražūs rakursai ir garso takelis, nei pats siužetas. O iš tikrųjų tai užkabino traileris. Jei būčiau kažką panašaus pasižiūrėjus prieš dešimt metų, manau būtų dar labiau patikę, mat filmas apie paauglius.  


Truputį išsiplėsiu apie minėtuosius pubus. The Phene žymus tuo, kad čia filmavo populiarųjį serialą Made in Chelsea apie Londono auksinį jaunimą. Nežinau, gal jie ir užsnūdo ant savo laurų, nes pavyzdžiui visai nesivargina patiekti kažkokį padoresnį užkandį. Burgeris buvo kažkoks prėskas. O Cezario salotos buvo tik salotų lapai ir lašiša (????) ar vištienos gabalas. Nei skrudintos duonelės, nei sūrio, nei salotų užpilo... Neįsivaizduoju, kodėl jie pavadino jas Cezario salotom?  Tą pačią dieną dar bandėme atlikti šopingą, bet po dviejų parduotuvių aš jaučiausi be galo pavargus.
Narrow Boat yra garsus tarp Highbury and Islington bei Angel rajonų gyventojų ir plačiai žinomas. Labai mielas ir jaukus, įsitaisęs prie kanalo. Dar nuostabesnis, kai šilta ir galima būti lauke.


The Bull, esantis tam pačiam Highbury, buvo pasirinktas mūsų team‘o drinkams. Pirmą kartą gyvenime sužinojau apie anglišką bajerį, kuris vadinasi Kitty. Į stiklinę susirenki pinigų iš visų geriančiųjų ir po to perki visiems gėrimus ir maistą iš bendro biudžeto. Grynas komunizmas sakyčiau. Aš bandžiau daug maž pasiskaičiuoti už kiek ketinu išgerti, bet greit pasimečiau tarp gėrimų, traškučių, burgerio (ir vėl!), daugiau gėrimų... Bet pasirodo niekas dėl to nesuko sau galvos ir net išsibaigus pinigams pirko vieni kitiems gėrimus pakol uždarė barą. Dar atradome puikų žaidimą, druskinės ir pipirinės laidymą per stalą, kad kitas juos pagautų. O kai padavėja norėjo juos susirinkti, aišku nedavėm...  Net nereikia sakyti, kad trečiadienis darbe buvo kiek apsimiegojęs...


Štai va tokia trumputė mano pastarųjų įvykių apžvalga. Iš tiesų tai nelabai čia yra kuo didžiuotis. Taip ir į alkoholizmo liūną galima įklimpti. Nors kaip ten daktarai sako, su saiku truputį vyno nekenkia ir padeda išvengti širdies ligų? Labiausiai širdies ligų padeda išvengti juokas ir gera kompanija. Tada ir vyno daug nereikia.
Ir dar pastebėjau kaip svarbu yra kalbėtis su aplinkiniais apie nereikšmingus dalykus... Ir su kuo daugiau žmonių! Niekad juk nežinai, kuo tai gali baigtis. Štai draugei pasakiau, kad reikėtų į kirpyklą ir man ateina žinutė, kad Grouponas siūlo deal'ą brangiame salone Chelsea. Aišku niekad gyvenime nebūčiau to dealo pastebėjusi. Kažkam užsiminiau, kad norėčiau nueit į kokį vintage party, tai man kaip mat parekomedavo Working men‘s club, kurie daro visokius teminius vakarus. Dar su kažkuo net nežinau apie ką užmezgiau pokalbį, o baigėsi tuo, kad man parekomendavo Life drawing class prie pat darbo... Taigi pabrėžiu... Šnekėkit su aplinkiniais kuo daugiau ir apie bele ką, nes iš to būna labai daug naudos. :)  

Comments

  1. lindy yr puikiausias šokis pasaulyje. jei priprasi, susidursim anksčiau ar vėliau :)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Bet tavęs tai nepažinsiu vistiek... Nebet tu mane. :)

      Delete
  2. o dar šnekantis su visais apie bele ką kartais sužinai, kad tas pašnekovas gal kažkada ir toj pačioj stovykloj yra buvęs, arba dar kaip nors susijęs su kažkuo iš praeities. Man ypač keista, kai čia, Anglijoj, sutinku visokių žmonių kurie pvz baigė tą pačią mokyklą dešimčia metų anksčiau ir mes galim kalbėti apie tuos pačius mokytojus kurie mokė ir minėtą pašnekovą ir mane. Pasaulis toks mažas pasirodo.
    Salsa man labai gražu, bet gi kažkaip vis pritrūksta drąsos nueiti į kokį užsiėmimą.

    ReplyDelete
    Replies
    1. Aha, būna visokių atsitiktinumų, kur žmonių keliai susikerta keistais būdais. :)

      Delete
  3. Sveika, Laura,

    Aš perbėgau per tavo blog'ą ir esu labai susidomėjusi. Norėčiau pasiūlyti bendradarbiauti. :} Parašyk man į info@ekspresas.co.uk, kad turėčiau tavo kontaktines detales, o tada aš papasakosiu daugiau.

    Justė Šemetaitė

    ReplyDelete
  4. Pradėjai šokti lindyhopą? Super! Tai pats smagiausias šokis ;) Kai manęs būnant ne Lietuvje kas nors klausia, ko ilgiuosi, visada paminiu, kad trūksta lindyhopo... Kai perprasi judėjimo taktą ir nebesimaišys su salsa, pamatysi, kaip tai smagu. Sėkmės ;)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Buvau tik poroj pamokų ir man visai patiko. Taip pat patiko publika, kuri susirenka jo mokytis. Labai smagu. :)

      Delete

Post a Comment

POPULIARIAUSI